Po pirmojo įrašo apie Tuus Vestigium sulaukiau pasiūlymo pradėti rašyti reguliarius tech įrašus apie tai kas vyksta su žaidimo varikliuku. Tad bandysiu.

Iki šiandienos mano kuriamas varikliukas vienu metu atvaizduodavo iki 1800 elementų. 900 kvadratėlių ir 900 objektų (kurie stovėdavo ant jų). Atliekant tokias operacijas ant galingesnio kompiuterio (2 branduoliai, 4GB RAM + vidutiniška vaizdo plokštė) jokio sulėtėjimo pajausti neteks, bet vieno branduolio nešiojamas kompiuteris su tokiomis varikliuko apimtimis tvarkėsi sunkiai. Norėdamas optimizuoti kuriamos sistemos apkrovas į varikliuką įdiegiau gylius.

Gyliai leidžia kiekvieną sluoksnį piešti atskirai. Pati idėja primena Adobe Photoshop sluoksnius. Šios sistemos pliusas yra tas, kad ji leidžia visus 1800 elementų piešti kaip vieną objektą kas sumažina naudojamus kompiuterio resursus. Pvz. kam kiekvieną kartą perpiešti žemėlapio plyteles jeigu jos keičiasi tik po tam tikrų veiksmų, bet ne kas kadrą? Tokiu atveju su sluoksniais paimame visų plytelių atvaizdą ir tą atvaizdą piešiame ant ekrano. Tik prireikus iš naujo perpiešiame visas plyteles. Nieko nedarant varikliuke veikia tik vieno paveiksliuko piešimas. Net labai lėtas kompiuteris pajėgė susitvarkyti su tokia apkrova.

Be viso šito šiandien dar:
· Padidinau žemėlapio mastelį iš 30x30 iki 60x60. Dabar viena plytelė atstoja 2x2 metrus.
· Įdiegiau funkciją kuri automatiškai pritaiko bet kokį monitorių prie žaidimo rezoliucijos.

Kadangi paskutiniu metu Games.lt bendruomenėje išpopuliarėjo kūrybos kampelis, nutariau ir aš pasidalinti savais darbais. Tik jie nėra tokie vaizdingi kaip kad kitų, čia pasiskelbusių tautiečių.

Jau daugiau nei metus dirbu prie to pačio žaidimo programavimo. Viskas prasidėjo nuo to, kad asmeninių kompiuterių versijai čiupau jau sukurtą žaidimo varikliuką, o Android platformai dariau savą sistemą. Darbai ėjosi gan sparčiai (ištobulėjau ir grafiniame žaidimo apipavidalinime (t.y. 3D) ir įgavau naujų žinių ties telefonų programavimu). Visai neseniai ėmiau jausti, kad pasiekiau maksimalias naudojamos sistemos galimybes. Asmeniniams kompiuteriams skirta žaidimo versija neveikė taip, kaip norėjau. Ant ekrano atvaizduojant reikalingą žaidimo objektų skaičių (1800) teturėjau vos stabilius 60 kadrų per sekundę (tokie rezultatai buvo pasiekti ant 2 branduolių kompiuterio, su 4GB RAM ir galinga vaizdo plokšte. Ant senesnio kompiuterio šis žaidimo varikliukas dirbdavo kaip vėžlys), tačiau pradėjus daryti sudėtingesnes operacijas šie skaičiai nukrisdavo ir iki minimumo (25 FPS) ar net dar žemiau. Tai buvo ženklas, kad laikas keistis. Praeitą savaitę mečiau šį purviną reikalą ir pradėjau darbus ties savo varikliuko kūrimu.

Kai tik darbai pasistūmėjo šiek tiek į priekį, pajaučiau palengvėjimą. Nuosavame žaidimo varikliuke tas pats objektų skaičius (1800) laikė stabilius 1300 kadrų per sekundę net ir atliekant sudėtingus skaičiavimus. Naujasis varikliukas taip pat puikiai sukasi ant kur kas lėtesnių kompiuterių. Per savaitės laikotarpį pavyko perrašyti tokias funkcijas kaip kad kolizijos aptikimas su sudėtingomis figūromis, tekstūrų atvaizdavimas, animacijos sistema, šešėliai, žaidimo išsaugojimas, įkrovimas, pelės įvedimas, klaviatūros įvedimas, išvedimas, smėlio dėžės (laisvo žaidimo pasaulio) koordinavimas ir t.t. Šiuo metu naujajame savo varikliuke turiu svarbiausias funkcijas. Versija testavimui kol kas atrodo taip:



O taip atrodė vaizdai iš senojo varikliuko:





Norėčiau pridurti, kad paveikslėliuose matoma grafika nėra galutinė. Tai tik finalinei žaidimo grafikai vietą rezervuojantys objektai (ang. placeholder).     

Kitas dalykas apie kurį norėčiau papasakoti, tai yra žaidimo pasaulio dydis. Didžiausias skaičius (pasaulio matmenų), kokį pavyko pasiekti, yra 9 kvadrilijonai, 7 trilijonai, 199 bilijonai, 254 milijonai, 740 tūkstančiai, 992. Tai maksimalus, galimas pasaulio dydis pavertus pikseliais. Visas žaidimo pasaulis susideda iš mažų plytelių (ang. tiles). Vienos plytelės mastelis yra 1 metras, jos dydis 64 pikseliai. Taigi dalinu tą didžiulį skaičių iš 64 ir 1000. Šitaip sužinau koks yra maksimalus žaidimo pasaulio plotis pavertus jį kilometrais. Ir tai būtų - 140 bilijonai, 737 milijonai, 488 tūkstančiai, 355 kilometrų. Maksimalus žaidimo pasaulio aukštis - 281 bilijonas, 474 milijonai, 976 tūkstančiai, 710 kilometrai. Išties - įspūdingi skaičiai. Žaidimo pasaulis (galima sakyti) yra beveik neribotas. Begales kartų didesnis už mūsų žemę.

Tai tiek šiam kartui.

Jeigu miške nukrito medis, o aplinkui nėra nieko kas galėtų tai išgirsti... Ar kritimas sukels garsą? Tokią idėją iškėlė žymus XVIII amžiaus britų filosofas Bishop George Berkeley. Nors ir šių laikų žmogui tokia mintis skamba absurdiškai, po ja slepiasi gili potekstė. Praeitame rašinyje jau minėtasis racionalus mąstymas ne tik trukdo žmogui siekti didelių tikslų, bet ir kuria tai, ko realiai nėra.

Kambarys. Jame stovi du asmenys. Paprastas žmogelis ir žmogus kuris paprasto žmogelio akimis yra garsenybė. Kol tariama garsenybė jaučiasi eiliniu, tokiu pačiu kaip ir į jį žiūrinčiu žmogumi, racionalus mąstymas paprasto žmogelio galvoje kuria tai, kas realiai neturi jokio materialaus tikrovės pagrindo. Trumpai tariant žmogelio pasąmonė kitam žmogui suteikia statusą, pastato jį į jam neva priklausančią hierarchiją. Nors ir šis pavyzdys nėra visiškai tikslus, ši loginio mąstymo spraga neigiamai įtakoja mūsų gyvenimus.

Tokia racionalaus mąstymo grandinė žmonių bendruomenėje kuria nelygybę. Kaip tik dėl to individas iškelia arba nužemina save prieš kitą sau lygų individą. Kadangi racionalus mąstymas instinktyviai valdo didžiąją dalį žmonijos, racionaliai mąstančios grupelės dėka iškyla žmonės, kurie realiai turėtų būti pačiame civilizacijos dugne. Taip iškeltas asmuo įgauna šimtaprocentinę jį iškėlusios „publikos“ kontrolę. Racionalus mąstymas žmogų priverčia patikėti tuo, ko realiai nėra. Žmogus tampa lengvai valdoma marionete.

Kai pradėjau domėtis psichologija, ėmiau skaityti su Budizmo religija susijusią knygą, iš kurios galima pasisemti nemažai išminties (Šri Šrimad A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada "Bhagavad-Gita. Kokia ji yra"). Tiems, kurie domisi panašiais dalykais, ši knyga turėtų gliaudytis kaip riešutai.

Štai ką perskaičiau šiandien:

Todėl žmogus turi veikti iš pareigos, netrokšdamas savo veiklos vaisių, nes be potraukio veikiant pasiekiamas Aukščiausiasis.

"Bhaktoms Aukščiausiasis -- tai Dievo Asmuo, o impersonalistams - išsivadavimas. Todėl žmogus, dirbantis Krišnai, t.y. Krišnos sąmonėje, kuriam tinkamai vadovaujama ir kuris neprisiriša prie darbo rezultato, iš tiesų artėja prie aukščiausio gyvenimo tikslo..."

Asmeniškai mane patį žavi tai, jog senųjų amžių išmintis iki dabar yra pajėgi atspindėti šiuolaikinį žmonių pasaulį. Mūsų visuomenėje tikslo siekiantis žmogus dažnai pradeda galvot apie darbo vaisius (dažniausiai apie pinigus), nors pats tikslas, kartais, dar net nėra pasiektas. Tokiu atveju, kaip tik dėl tokių minčių, dideli planai yra pasmerkti pražūčiai...

Žymaus XVIII – XIX amžių mąstytojo Artūro Šopenhauerio veikalai įkvėpė mane pradėti kelionę į vidinio žmogaus pasaulio gilinimasi. Nors nueitas atstumas dar visai kuklus, tačiau to užteko, kad stipriai pakeisčiau savo požiūrį apie žmogų, jo mąstymą, vienatvės reiškinį ir kitus panašius dalykus. Iš visko, kiek dabar esu perskaitęs, labiausiai sudomino „klausimasis širdies balso“. Iki šiolei maniau, kad šis posakis yra filmų ir grožinės literatūros iškelti žodžiai, tačiau tai sudėtinga problema kurią nagrinėjo ir žymieji Graikijos filosofai. Žodžiuose „klausytis širdies balso“ yra užkoduota žmogaus gyvenimo formulė. Tik vieni jos laikosi, o kiti – ne.

Tu ir aš esame sutverti taip, kad mūsų pasąmonė galvotų tik apie išgyvenimą. Vienintelis jai rūpestį keliantis dalykas yra kaip išgyventi dar vieną dieną ir kaip tai padaryti pačiu paprasčiausiu, bei efektyviausiu keliu. Tokia smegenų mąstymo grandinė išsivysto dėl to, kad pati pasąmonė nori pastovumo, ji mieliau renkasi tai, kas sukelia daugiau gerų jausmų, nei skausmo. Taip yra todėl, kad toks gyvenimo kelias yra patogiausias, bet visa tai – tik savęs apgaudinėjimas.

Patogus gyvenimas neegzistuoja, nes aplinka pastoviai keičiasi. Nėra jokio pastovumo, nes gyvenimas, tai niekada nesustojantis upelis. Tu niekada nesukelsi sau gerų jausmų, nesukeldamas sau skausmo. Tai vienas ir tas pats. Tai du, vienas be kito neegzistuojantys, elementai. Visa tai vadinama racionaliu mąstymu. Toks mąstymas tave nuves į akligatvį, kadangi išgyvenimas nėra tavo gyvenimo tikslas ir galiausiai tu mirsi. Nors kiekvienam iš mūsų atrodo kad patys mes gyvenimo plyteles klojame teisingai, tačiau dažniausiai taip nėra. Net šių idėjų autoriai sutinka su tuo, kad atpažinti šią problemą savyje yra sudėtinga ir tai padaryti sugeba tikrai ne kiekvienas.

Norint išgydyti šią ligą – reikia klausytis širdies balso. Tik klausydamasis širdies balso rasi teisingus atsakymus į tau rūpinčius klausimus. Priimdamas sprendimus ar klausdamas savęs kažkokio klausimo tu pajausi kaip širdis reaguoja į tai. Jeigu jausmas ten viduje geras, vadinasi atsakymas į tavo užduotą klausimą yra „taip“. Jeigu jauti ten kažką negero – atsakymas, žinoma, kad „ne“. Tai paprasta. Tau tereikia vadovautis viduje esančiu jausmu.

Ne tik tu, bet ir patys mąstytojai uždavė sau tą patį, retorinį klausimą „O kodėl aš turėčiau klausytis to viduje kuždančio balso?“. Atsakymas į šį įdomu klausimą yra ne kuo mažiau įdomus, nei visa ši tema. Tavo racionalus mąstymas paremtas galimų variantų lyginimų, ieškojimu problemos sprendimo būdui pačio geriausio ir naudingiausio varianto. Nors iš pirmo žvilgsnio toks mąstymo tipas atrodo normalus, tačiau tai yra žalinga pačiam žmogui. Tokiu atveju pasąmonėje žmogus visuomet pasirinks tai, kas susiję su jo išgyvenimu. Tokio mąstymo metu pasąmonėje vyksta darbas su ribotu kiekiu informacijos. Pats žmogus pradeda mąstyti taip, kaip mąsto kompiuteryje besidarbuojantis dirbtinis intelektas.

Kaip jau sakiau – vieną dieną galiausiai tu mirsi. Todėl išgyvenimą laikyti savo svarbiausiu gyvenimo prioritetu yra kvaila. Galvojimas tik apie išgyvenimą riboja žmogaus galimybes. Tai neleidžia žmogui siekti savo tikslų, neleidžia pasiekti kažko, ką pasiekė kiti dideli žmonės. Racionalus mąstymas susidoroja su bet kokiomis mintimis, kurios yra nesusijusios su išgyvenimu.

Pavyzdžiui rytoj tu pradėsi mokytis gražiai piešt. Iškėlus sau tokį tikslą galvoje iškarto atsiranda prieštaravimai. „Aš nemoku.“, „Aš neturiu tam laiko.“, „Nesu tam talentingas“. Kol tu sakai, kad neturi tam laiko, tu kiauras dienas, to visai nepastebėdamas, sėdi prie televizoriaus ar kompiuterio. Kol sakai, kad nesi tam pakankamai talentingas, kažkur pasaulyje šedevrus piešia žmonės, kurie taip pat buvo tam netalentingi. Kažkur pasaulyje gražiai piešt sugeba net dramblys ir delfinas. Kodėl negali tu? Tu gali, tik tavo pasąmonė verčia manyti priešingai. Šią mąstymo grandinę sugriauti nesudėtinga. Užtenka vieną kart į šios mašinos dantračius įkišti pagalį ir viskas sugrius savaime. Tik klausydamasis širdies balso tu galėsi siekti savo gyvenimo tikslų. Kaip tik dėl racionalaus mąstymo pasaulyje yra daugiau pilkos masės, nei šviesuolių. Ta pilka masė galvoja tik apie išgyvenimą. Jai daugiau nieko nereikia. Tik tiek.

Norint gyvenime kažko pasiekti nereikia vadovautis loginiu (racionaliu) mąstymu. Reikia vadovautis savo širdimi, nes tik ji suinteresuota kažkuo daugiau, nei išgyvenimas. Tik širdis padeda pasiekt didelių tikslų. Kad galėtum klausytis jos balso tau tereikia susitaikyt su tuo faktu, kad tavo paskutinė diena gali ateiti nors ir šiandien. Tik supratęs šį faktą galėsi išsivaduoti iš racionalaus mąstymo gniaužtų. Tik tuo atveju tavo pasąmonė nebe priims problemos sprendimo būdų, susijusių su išgyvenimu. Tik tuomet tu būsi laisvas ir galėsi pradėt vaikytis savo gyvenimo TIKSLO. Kai sugriausi šį žalingą, pasąmonėje vykstantį mąstymą, viduje pajausi balsą, kuris nuves tave iki sėkmės.

Taigi, šiandien sumasčiau papasakoti jums apie savo šviežiausią sapną. Bent jau man jis buvo įdomus, kadangi nieko panašaus dar neesu sapnavęs. Baigę skaityt nepamirškit pasidalint savo įspūdžiais apie tai, koks buvo Jūsų įdomiausias sapnas.
- - - - - - - -
Penktadienį, kol prie kompiuterio sėdėjau rašydamas Ship Simulator Extremes 2010 apžvalgą, mane pagavo miegas. Sutingau. Įsijungiau dar neperžiūrėtą, ilgą interviu su Peter Molyneux ir atsiguliau į lovą. Mėgstu klausytis pokalbių su juo, kadangi tai labai įdomus žmogus, o jo pasakojimai tiesiog užburiantys. Praklausęs gal kokių dešimt minučių pajaučiau kad jau visiškai baigiu nugrimzti į miegą ir nebeturėdamas jėgų išjungti ekranui - užsnūdau.



Sapnas prasidėjo kitaip, nei visi kiti sapnai kuriuos aš esu sapnavęs. Su mašina važiavau siauru miško keliuku. Ko aš ten važiavau nežinojau, kadangi visą sapną stebėjau lyg iš šalies, o istorijos detalės atsiskleidė veiksmo eigoje. Privažiavau kažkokį iš pirmo žvilgsnio apleistą namelį. Dar nespėjus man išlipti iš mašinos, pamačiau iš namo išbėgantį žmogų. Ėmiau jį vytis. Ne kartą užkliuvau už šakų ir vis tėkšdavausi į žemę. Vyrukui, kurį aš bandžiau pasivyti, sekėsi kur kas geriau. Kai priartėjau prie jo, iš savo striukės kišenės išsitraukiau šautuvą ir peršoviau jam koją. Priėjęs prie jo paklausiau "Kur ji?!" (paaiškėjo kad ieškau kažkokios draugės...). Jis man pasakė, kad ji name. Vėl išsitraukiau šautuvą ir ištaškiau jam smegenis (pirmą kartą sapne buvau toks žiaurus).

* New Quest added. Search the abandoned house. *

Ok, taigi aš nuskubėjau atgal prie to namo ir įėjau į vidų. Ten beveik nieko nesimatė dėl mažų langų ir medžių kurie miške uždengė saulės šviesą. Kitame kambaryje kažką išgirdau. Tai buvo ji. Ji sėdėjo kampe pririšta prie kažkokio metalinio strypo. Atrišau ją ir liepiau jai bėgti link mašinos (įdomu tai, kad viso sapno metu taip ir nepamačiau jos veido). Kai pats išėjau iš namo, visas miškas buvo pasipuošęs sniegu. Nuskubėjęs mašinos link neradau jos, tad IR VĖL teko grįžti prie tos lūšnos. Tuo momentu prie namo durų pastebėjau du pėdsakus. Vieni buvo to vyruko, kuris išbėgo iš namo, o kiti batų antspaudai - mano. Kur jos? Supratau, kad ji vis dar name. Įėjęs į vidų, prie durų į kitą kambarį, radau kopėčias. Kiek palypėjęs, viršuje, pamačiau mažą langelį, o prie jo sėdėjo ta paslaptingoji draugė (gaila, kad neįmanoma aprašyti ar kaip nors parodyti to vaizdo, kadangi tos spalvos, tas visas vaizdas buvo tiesiog nuostabus.). Jau norėjau praverti burną, bet ji pirma ištarė mano vardą ir su ta akimirka nutrūko kopėčios už kurių aš laikiausi. Tėškiausi į žemę ir susitrenkiau galvą. Aptemo vaizdas. Kai atsimerkiau - gulėjau savo lovoj. Apsidairiau... pamačiau ūžiančią kompiuterio dėžę, neišjungtą kompiuterio ekraną. Supratau, kad tai tik sapnas. Nukreipęs žvilgsnį į dešinę pamačiau kai ką, kas man įvarė daaaauug baimės. Ant lovos krašto sėdėjo ji. Išgirdau žodžius "-Nebijok..." ir tik tuomet pabudau.

Tai buvo baisiausias sapnas kokį aš tik esu sapnavęs. Nors nieko jame baisaus nebuvo, bet tas paskutinis epizodas man įvarė pakankamai daug baimės. Širdis daužėsi kaip pasiutus, o mano veidas buvo baltas kaip sūris.
- - - - - - - -
P.S. Sorry, bet neišėjo papasakot taip, kaip norėjau. Sunku aprašyt tokius reginius :)   

Gamta supanti mano namus dažnai nustebina mane savo įdomia augalija, keistais reiškiniais ar gyvūnija. Šiandien viena iš tokių dienų:

 

How Bethesda devise to buy Fallout franchise and take the development of Fallout 3? Do this action have some kind of a serious reason?

We were looking to start working on a second project with the Bethesda Game Studios team. At the time they were already in development on The Elder Scrolls IV: Oblivion. Basically we said if we could do anything, it'd be great to do Fallout, and so we pursued that license and acquired it and began development on it. It just seemed like a really good fit for the team and the kind of games we like to make.

Maybe Bethesda have some sort of surprises prepared for Fallout 3 game? Why for such a successful game Bethesda created only five DLC? Maybe you're going to release some smaller game modifications?

Well, five DLCs of that size is a lot more than pretty much anyone else puts out. It’s an awful lot of time and effort that went into making those. At a certain point you do feel like you need to move on and get people working on other projects and so we felt like with those five that we had provided a lot of new content and new things to do, and it was time to move the people making that DLC on to other things.

Is Fallout 3 developers team including you, test some game fans made modifications? Maybe you have some tips for game fans, who develops this game modifications?

We do play and look at the mods and plugins. There’s so many you could never play them all. One of the things we really like is that there is a really well established mod community for The Elder Scrolls, with people who have spent a LOT of time making mods and plugins and using our tools. So to see them pitching in to help out folks just getting into modding with Fallout 3 has been terrific. It’s a really great community and very cool to see the more experienced folks helping out others.

As far as tips? If you’re new to it, usually folks try to bite off more than they can chew at first. I think trying little things to figure out how things work is a good approach, and then build on that as far as scope and depth of whatever it is you’re doing. Most importantly, do what you enjoy and have fun doing it.

How much people worked on Fallout 3 development?

Well the team is different sizes at various points of development. At its height thedevelopment team was probably around 85 or so, but when you add all the folks from QA that are testing the game on a daily basis and providing feedback, that number is over 100.

I want to ask about this photo:

Can you tell more about this? This is some kind of Vault imitation? If so, this is for game developers team, that they have Fallout 3 atmosphere than they develop game?

This is actually just a picture we took of the team with their Fallout 3 t-shirts on. We took a pic of them walking down one of the loading docks in the building here at work to make it look like a bunch of people walking into the Vault.

So Bethesda announced "Fallout: New Vegas". Is this game will be similar to Fallout 3? What can we expect from him?

You’ll have to wait and see what we have planned with the folks at Obsidian. We aren’t ready to talk about Fallout New Vegas yet.

Why are the most interesting parts of the game ( Fallout 3 ) was so little? I am talking about the hero's childhood. I do not remember any game where you could possibly be a baby and in the fallout it was super. Only a lamentably short. We want some more! :)

Well, we figured most people were going to want to get going into the world and doing whatever they wanted. So we tried to strike a balance between giving you a sense of place in the Vault. Giving you an idea of what it would be like growing up there, and using that time to help teach you some of the basic ideas in the game. But at the same time we try to keep it moving because the heart of the game is leaving there and going out into this destroyed wasteland and making your own way, deciding how you want to play the game.

I want to ask about hero's father - James. At the game beginning player see him for very short time. Than father ran of the Vault 101. After that player found him and soon he's dead. Why is it so? Why are no more choices in this situation which don't let James to die ?

Well, not everything that happens in life is your choice. James made a choice to leave you behind in order to go back to this project and try to finish it and bring people clean water. You also have choices. You can choose not to go looking for your father. You can decide how it is you interact with him when you find him, but it’s still his choice to do what he did.

About G.E.C.K. - game modifications developing application. Will Bethesda release some more patchs for it? For now it still have some serious bugs.

I don’t know if we’ll be making any additional changes to the G.E.C.K. or not at this point.

--------------------------------------------------------
Galbūt turite savo pageidavimų, dėl sekančio interviu su kažkokiu žaidimų kūrėju. Jeigu taip - apačioje palikite komentarą.