2015 balandžio 27, pirmadienis.   Games.lt naršo: 26   Registruotų vartotojų: 112303
              
El. paštas
Slaptažodis 
Prisimink  
  
Statusas: Blogeris
Blogeris Mek [328]
Žaidžiu.
Įrašų: 408
Aplankė : 32767
Prenumeruoti blogo įrašus 

Kažkada nusipirkau „Zombie Football Carnage“. Turbūt buvo koks išpardavimas ar kas... ir jis pas mane taip ir gulėjo... pagalvojau, kad gal užteks ir reikia pabandyti...

Iš esmės šis žaidimas nieko nepasakoja. Iš esmės ir nieko jame pasirinkti negali. Esi tik kažkoks amerikietiško futbolo žaidėjęs su savo kamuoliu bei randamais powerup'ais taškantis zombius bei kitus baisius padarus. Padarai lenda iš niekur. Ištaškai juos - trumpa pertraukėlė. Ir taip toliau. Žaidimo prasmė išsilaikyti kiek galima ilgiau.

Nors žaidimas paprastas kaip 2x2, bet tikrai padarytas gana gerai. vienintelis minusas, jog nėra galimybės žaisti tinkle, todėl gana greitai viskas atsibosta.





Kažkada kai vyko „InfoBalt“ paroda ir ji buvo geriausia vieta gauti žinių, apie naujas IT tendencijas, su grupiokais nuėjau. Buvo ten viena tokia vieta kur pažaisti buvo galima tinklu kažkurią „Medal Of Honor“ versiją (deja, tiksliau jau nebepamenu). Žaidžiu, ir jaučiu kaip man už nugaros stovi vaikas ir įkyriai žiūri. Ne į ekraną, bet į mane. Atsisuku. Sako: „pažaisti leiskit!“. Užleidau, ją jau darysi... visvien neblogas žaidimas... Kodėl apie tai pasakoju? Nes galvoju, kad reikia įrašo ir apie vieną tokį labai gerą žaidimą „Medal of Honor: Allied Assault Warchest“ :)

Žinoma, dabar grafika žaidžiant atrodo primityvi, bet tuomet tai buvo vienas tikrai nebloga. Be kitavertus, kuo dabar žavi „Medal of Honor: Allied Assault Warchest“? Pirmiausia dirbtiniu intelektu. Jei tavo būrio draugai pamatys priešą, negalvodami šaus. Žinoma, šiek tiek keista, kad kartais jie sugeba pamatyti kažlą labai gerai pasislėpusio ir gulinčio krūmose, bet apskrirai tai tikrai atrodo, kad jie kažką daro, o nėra eilinė patrankų mėsa, kurią turi saugoti, kaip būna daugumoje kitų pirmo asmens šaudyklių.

Taip pat žaidimo sudėtingumas yra ta savybe, kuri tikrai žavi. Net ir žaidžiant lengviausiu lygiu, yra ką veikti. Gal ne visuose bet dalyje lygių. Žinoma, priešai nebūna tuomet tokie jau taiklūs, bet vien dėl to, kad šie elgiasi taip it kažkiek mąstytų, atrodo tikrai gerai.





Vienu metu bokštelių gynybos žaidimų buvo tiek daug, kad išvydus dar vieną kiekvienas žaidėjas dūsteldėdavo „Ach! Dar vienas! Kada jie baigsis!!!“. Bet visgi, tarp šios masės žaidimų atsirasdavo tokių, kurie pakeisdavo nuomonę, kad dar ne viskas, kas tik buvo įmanoma padaryta. Būtent vienas iš tokių bokštelių gynybos žaidimų buvo „Plants vs. Zombies“, kuriame augalų pagalba reikia ginti savo namus nuo zombių invazijos.

Žaidimas sukurtas taip, kad išnaudotų turbūt beveik kiekvieną įmanomą aplinkos elementą, pateiktų zombius iš juokingesnės pusės. O kas svarbiausia, viskas padaryta žvelgiant į viską labai smulkmeniškai. Atrodo, ką čia dar tokio galėtum sugalvoti. Yra diena, naktis, saulėtas oras, audra... Yra vaikščiojantys zombiai, yra ir kurmiai zombiai!.. Yra dar ir šokinėjantys... Ir dar tas išprotėjęs kaimynas yra!.. Ir kaip kolekcionuojamos kortos pasiruošiami augalai...

Visgi, yra ir vienas keistas dalykas žaidime - vaizdas. Kažkodėl buvo nuspręsta, kad ekrano kraštinių santykis nesikeis, o jei yra ekrano ploto per daug, bus matoma juoda spalva.





Grafiškai nors „Darwinia“ yra labai panašus į jaunesnį savo šaunų brolį „Multiwinia: Survival of the Flattest“, tačiau kitais žaidimo elementais tai visai kitas žaidimas. Jei anas labiau apie populiacijų kontrolę, tai „Darwinia“ suteikia tokį įspūdį it tu būtum hakeris prisijungęs prie kažkokio profesoriaus kompiuterio, kuriame šis vykdo keistų žalių dvimačių padarų auginimo imitavimą. Ir čia nėra jokios galimybės žaisti tinklu. Viskas orientuotas į vieno žaidėjo režimą. Bet gal ir gerai! Be tokio požiūrio, kažin ar būtų įdomu stebėti kur krypsta tekstu pasakojama žaidimo istorija!





Pamenu, kai buvo paskelbta pirmoji informacija apie „Bioshock“, tikrai labai džiaugiausi. nes pagaliau pasirodys bent kažkas panašaus į ilgai lauktą, bet taip ir nesulauktą daugybės gerų emocijų sukelėjąSystem Shock 2“ tęsinį. O ir Big Daddy labai įdomiai atrodė ir tas vandens pasaulis! Todėl visiems pažįstamiems paklaustas apie gerus turinčius pasirodyti žaidimus pradėdavau labai entuziastingai pasakoti apie jį. Vėliau žaidimui išėjus, visi aplink mane pradėjo liaupsinti jį. Deja, iš karto išbandyti nepavyko, teko dar šiek tiek palaukti. Kol laukiau, teko matyti krūva apžvalgų su ypač aukštais balais, gerais įvertinimais. Visgi, kai išbandžiau šį kūrinį turiu pasakyti, jog manau, kad jis buvo labai pervertintas. Iki kitų FPS/RPG hibridų tokių kaip „System Shock 2“ ar „Deus Ex“ yra dar kur eiti. Viso žaidimo metu kankina toks jausmas, kad kūrėjai orientavosi labiau į aplinkas bei genetines modifikacijas, bet ne į pačią istoriją. Pastatyti tokį miestą po vandeniu, apgyvendinti tokia krūva žmonių ir dar kažkaip pasiekti tokį aukštą genetinių modifikacijų lygį, greičiausiai reiktų ne vieno šimto metų. Toks jausmas it tai būtų koks „System Shock 2“, bet tiesiog nenorėta būti panašiu į šį žaidimą, todėl vietoj to, kad viskas vyktų ateityje, buvo pasirinkta praeitis. Bet mane kas dar labiau glumina, tai kad tie beveik visi genetiški powerup'ai, neaišku kam skirti. Pavyzdžiui, koks praktinis tikslas yra pasiųsti bičių spiečių ant taikinio? Arba elektros šokas? Įdomiausia, kad šie žaidimo elementai dar ir turi filmukus, kurie lyg ir tai turėtų paaiškinti, bet, jei atvirai jų pateikiama informacija dar labiau trikdo.

Iš ties istorija turi gana įdomių ir šiek tiek netikėtų, niekur kitur nematytų posūkių. Dėl kurių tikrai verta žaisti ir pereiti „Bioshock“. Visgi, galutinis mūšis yra labai šabloniškas. Matydamas kaip miršta tie tarpiniai bosai, tikiesi, kažko pačiam gale įdomesnio. Visgi, tenka iš esmės ten daryti, ką ir visada - gudriau nugalėti pagrindinį žaidimo bosą, kad paskui pamatytum kažkurią iš keleto skirtingų žaidimų pabaigų. 





Žaidimų, kurie nebūtų niekada grafiškai labai patrauklūs, bet kartu būtų tapę tikrais kultais, nėra labai daug. Toks būtent yra „Uplink“. Taip, tas pats žaidimas, kuriame be krūvos langų iš esmės nelabai ko daugiau yra! Bet kitavertus, jis yra kompiuterių tinklų įsilaužimo imitatorius, kurių nėra labai daug. Kitavertus, tikru imitatoriumi kažin ar įmanoma šį daiktą vadinti, nes skirtingai nuo tikrovės dauguma reikalingų veiksmų, norint įsilaužti, yra supaprastinti. Bet kitavertus už tokius žaidimus kaip „Deus Ex“ bei „Watch Dogs“ daug daug kartelių įsilaužimo prasme „Uplink“ yra realistiškesnis. Neužtenka kelių mygtukų paspaudimais nuhakinti sistemą, reikia daugiau veiksmų.

Kalbant apie „Uplink“ vienas dalykas, kuris man labai nepatinka (užduotis tikrai įdomios), tai kad jis nėra Windows Forms tipo aplikacija su daugybe langų, o bando emuliuoti atskirą operacinę sistemą. Jei veiktų viskas per paprastus Windows langus, būtų galima ne tik ir šiek tiek pažaisti, bet kartu ir užsiimti kitais darbais. Kitaip tariant būtų lengviau multitask'inti!

 




Introversion Software“ galima vadinti vienais iš seniausių vis dar gyvuojančių mažų Indie kompanijų. „Multiwinia: Survival of the Flattest“ buvo ketvirtas jų žaidimas. Gal ir ne visai protingai apie juos pradėti ne nuo pirmo, bet taip jau buvo, kad tai buvo pirmasis šių kūrėjų žaidimas, kurį aš išbandžiau.

Iš esmės „Multiwinia“ yra labiau į žaidimą tinkle orientuotas žaidimas, kuriame reikia savo žmogeliukus „teisingai“ dauginti ir duoti jiems užduotis, kad šie nugalėtų kitus žmogeliukus. grafika procedūriškai generuojama. Paprasta kaip 2x2, bet žaidžiant ne visada lengva priimti pačius geriausius sprendimus.

Keista tokia mintis man šovė į galvą: jei esi vienas iš tų žmogeliukų, galbūt tu elgiesi nesuprasdamas, kodėl taip darai, bet kažkodėl tai darai... Keista, jei taip būtų, bet vat realiame gyvenime taip tikrai pasitaiko! Ir kalbu aš tai iš savo asmeninės patirties!

Kitavertus, gal tokie žaidimai yra vartai į kitus pasaulius, kuriuose gyvena keista gyvybė? O žaidėjai tėra ten kažkokie dievai, kuriems ta gyvybė meldžiasi bei paklūsta?

Ir viskas atrodė iš pradžių taip paprasta!!!





Kažkada šiek tiek rašiau apie „Tyrian“, dabar pagalvoaju reikia parašyti apie šiek tiek jaunesnį brolį „Tyrian 2000“, kuris iš esmės yra to žiaidmo šiek tiek aukštesnė versija. Jame galima rasti šiek tiek naujų misijų, laivų bei jiems skirtų patobulinimų... Kažkada tai buvo mokamas produktas, bet dabar smagu, kad kiekvienas gali jį atsisiųsti nemokamai, sakykim, iš kokio GOG.com... so why not? :)

 




Kažkada labai labai laukiau „Demigod“ pasirodymo. Paveikslėliai, filmukai atrodė labai gražūs! Bet kai žaidimas išėjo, buvau kažkuo užsiėmęs ir pamiršau... Vėliau, po kažkiek laiko per vieną akciją nusipirkau ir vėl pamiršau... Dabar neseniai prisiminiau... galvoju reikia pažiūrėti kas čia gero... ir, atvirai pasakius, nusivyliau! Žaidimas apart puikios grafikos, vidutiniško įgarsinimo, neturi svarbiausia jam elemento - „kabliavimo“. Tie valdomi pusdieviai juda su standartiniu greičiu žiauriai lietai, kad aš neįsivaiduoju, ar daug kam malonu taip žaisti. Vartojo sąsaja kol nepatenki į patį žaidimą yra šiek tiek nervinanti. O žaidimo DI nėra geras - dažniausiai nesunku laimėti. Kodėl apie DI kalbu MOBA žaidimui? Nes tinklo režimas kiek suprantu jau nebeveikia taip kaip turėtų...

Būtent dėl šių priežasčių visiškai suprantu, kodėl „GAS Powered games“ (šio žaidimo kūrėjas) priėjęs buvo liepto galą ir buvo parduotas. Jei norisi kurti tokius ne ypač pigius žaidimus, reikia kurti taip, kad jie turėtų kažkokią sielą. Nebūtų tokie, apie kuriuos paklausus draugui atsakai „na... tas gražus ir lyg viskas...“





Kadangi prieš kurį laiką teko užsiimti „Villagers and Heroeskodų dalybų organizavimu pagalvojau, o kodėl gi pačiam nepabandžius.

Daug nežaidžiau, bet iš to kiek žaidžiau galiu pasakyti, kad gal jau užtenka vis ir vis bandyti paprastesnį MMORPG sukurti... Na, OK, kad viskas paaiškinta, bet gal nereikia taip jau ne taip smulkiai ir privalomai kaip „Villagers and Heroes“ žaidime... vos ištvėriau pamokas... uff...

Nors žaidime galima nemažai ką daryti, bet pats įmetimo procesas nėra toks geras kaip kokiame normaliame AAA klasės MMO ir todėl neapleidžia jausmas, kad šis žaidimas skirtas ne ilgoms sesijoms bet tiesiog šiek imti ir prisijungti, ką nors padaudžyti, parinkti... kas šiek tiek keistai man atrodo... nes neišvysto tokios priklausomybės kaip galėtų... 

Na, o šiaip visai žaidime gražu...




Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 »» 
Blog‘o įrašai:

Pastebėjome, kad jau kuris laikas nieko mūsų portale nedarai ;(

Mes nežinome, ką dabar tu veiki... bet galbūt... ieškai darbo?

Mūsų draugas ITJobsCo.com turi labai gerų pasiūlymų šiuo metu patiems pačiausiems žaidėjams bei žaidėjoms šiose kompanijose:

Game Insight TutoTOONS