Po atostogų pasikeitė tvarkaraštis ir teko nutarti, kad ketvirtadieniai ir penktadieniai - vienintelės dienos, kai būna bendros paskaitos - iš tiesų yra chujoviausios dienos visoj savaitėj. Daugiausiai paskaitų, jos sunkiausios, prasideda anksčiausiai (šiandien nuo aštuonių!!!) ir jau būna savaitės galas, kai tikiesi kaip tik atsigaut. Fakin karma už nuostabų pirmo pusmečio tvarkaraštį.

Truputį gyvenimiškos ironijos - Nemiga būna pikta, kai neišsimiega. Soul sister iš univero - irgi. Penktadieniais paskaitos nuo aštuonių. Ir mes paneigiam teoriją, kad du minusai sudaro pliusą. Gal iš šono neatrodo taip baisiai, kaip jaučiamės, bet mirimas dvasiškai vyksta ir progresuoja link dienos galo.

Šiandien jau antra diena kaip bandėm gelbėtis nuo Viduramžių literatūros, kuri yra tragiškiausiai neįdomiausias dalykas gyvenime, kurį įmanoma sukurti. Nors ir smagiai atrodo, kai pasakau, kad dėsto Ateities būrimo mokytoja (iš Hario Poterio! Dešinę ranką prie širdies dedu), bet ji yra pure evil person. Dėl šito ir laiduoju.

Į išmanųjį įsikėliau Hostel'io pirmą dalį, tai visai prakrizenom/sėdėjom užsidengę burnas, laukėm kol bus.... Dabar galvoju, kiek moralės man trūksta ir ar galiu rašyt labai negražiai. Ok, rašau gražiai. Iškastravimo scenos laukėm. Nesulaukėm, tai kitą savaitę bandysim antrą dalį žiūrėt. Filmas rimto žiūrėjimo nevertas, prasukinėjom, kad pamatytum tik šlykščias vietas.

Vienžo, tokias dienas kaip ši ir vakarykštė, galima vadinti savotiškom Dievo pagiriom, kai jis yra blogos nuotaikos ir smaginasi žiūrėdamas, kaip karma atlygina dvasiškai.

Ir išvis, po mėnesio virš gerokai per ilgų atostogų jaučiasi tik miego stygius, o atsigavimas tik po dešimtos vakaro. Po tos prakeiktos velnio valandos galima bandyt užmigt tik chloroformo pagalba.

P.S. šiandien pagalvojau, kad full rezonansas truputį kraupina. Keista sutikti žmogų, su kuriuo ne tik galvoji taip pat tokiu pačiu metu, bet net ir atsikeli šeštą rytą iš lempos vienodai. O anksčiau dar galvojau, kad žinojau, kas yra rezonansas. Noūp! 

P.P.S. labai įsiminė citata "Kas mūsų nenužudo, tas padaro mus invalidais." All copyrights belong to grupiokės draugė. 





P.P.P.S. Labai užsikabliavau Star Wars'us pažiūrėt. Žiūriu penktą epizodą, bet trečias vis tiek geriausias, kol kas. Paskutinė scena ištaško visais atvejais. Highground > underestimated power!

Jei supratot, kad čia nauja nemigos rūšis, kuri gali jus kankinti naktim, tai noūp, deja, bet ne. Kažkaip pagalvojau, kad metas ir man pasigirti, jog įstojau į išmaniųjų android'ų būrį ir pasitaupius nusipirkau Samsung Galaxy S Plus. Labai gaivi atmaina po mano kelerius metus turėto LG KP 500. Tik gal kiek pikta, kad jau prasideda: tai va, aš ne toks/tokia, kad man rūpi kaip telefonas atrodo, ne taip kaip Tu. Ir jie drįsta tai sakyti žmogui, kuris dar dabar nešiojasi Nokią, kuri turi žibintuvėlio funkciją. Seems legit.

Labiausiai patinka tai, kad pagaliau galiu ne tik seilę varvint, bet ir pati visokius žaidimukus bandyt. Be to, savo grupiokus į tiesos geiminimo kelią vedu ir vis supažindinu tai su Assassin's Creed, tai Dead Space. O pradėjo tai nuo Angry Birds ir Bloxorz (iš tiesų, tai mūsų su viena grupioke šitas kol kas mėgstamiausias, 24 lvl taškom).

O Dead tai atradau iš naujo. Net nesitikėjau, kad telefone gali būti toks kokybiškas žaidimas. Pure awesomeness. Tikrai kažką rašysiu, kai pereisiu. Kol kas tik šeštas chapter'is, bet one does not simply play Dead Space during lectures.

Šiaip jei dar turit kokių pasiūlymų, ką galima sulošt, tai Your comments are welcome, dabar pas mane būsena yra 'Play ALL the games!' Nes turiu tą gėrį tik dvi savaites dar. Bet tikrai nesigailiu. Suprantu, kad gal ir buvo galima už panašią kainą ką nors naglesnio nusipirkt, bet oh well. Šitą patėvis už 850 parovė. Nenaudotas, iš salono. Win.

In general, tai nieko naujo daugiau naujo. Kažkaip tik neseniai pagalvojau, kad kaip aš galiu vadintis klausančia roko (na, iš dalies tai indie roko mano atžvilgiu), jei beveik neklausau Led Zeppelin. Tai dabar kablį pagavau, pure awesomeness. 

Atsimenu, neseniai su draugu buvom Džem pub'e (kauniečiai turėtų žinot) ir pakalbėjom, kad roko sąvoka šiais laikais išvis gana keista. Vien elektroninės muzikos klausytojai arba facebook duckface'o aukos galvoja, kad čia vos ne sielą pardavęs velniui esi ir kas vakarą rakini su grandinėm jį prie lovos naujam fetišui.  YEAP, paklausius Stairway to Heaven tikrai taip ir atrodo. O kai pasakau, kad Rammstein'us paklausau kartais, tai žodį kartais pakeičia visada ir tada esi neformalumo viršūnėj. Ok. Tai visa laimė, kad pas mane chebra susirinkus, kurios panašus stiliukas į mano.

Tai be to, kad rekomenduojamų žaidimukų įkelsit, parašykit, kokios muzikos jūs klausot? Įdomu, visada pacheckinu ir gal atrasiu ką naujo. Peace out! 

And: better run, better run, outrun my gun. Lyrics are fucked up, srsly.

Tai jau ne paslaptis, kad šie metai ir man buvo lemtingi. Buvau abiturientė, sėkmingai įstojau ir radau savo vietą po saule. Tačiau dar daugybė tūkstančių žmonių, net įstojusių, neranda savo vietos ir blaškosi. O aš jaučiuosi gana ramiai. Kodėl? Galbūt todėl, kad susidėliojau galvoje tvirtą savo nuomonę, susiradau daug argumentų ir jau ne kartą esu dėl to kalbėjusi su skirtingais žmonėmis.

Būtent šiais metais skaičiau daug straipsnių apie tai, kad OTUDIEVEŠVENTAS, avdrug pasiimsi teisę vietoj savo svajonių karjeros, tai jau žlugęs žmogus būsi. Ir mokslininkų, ir psichologų, ir studentų tyrimai rodo, kad tiesiog negalima stoti ten, kur nenori. Pirkau net "Kuo būti", o ne "Kur stoti", kad tik pažiūrėčiau, ką rašo tie laimingieji, savo svajonių gyvenimo kelią pasirinkę. Ir ką? The same bullsh*t everywhere. 

Ne, aš neskatinu stoti į visų mylimą ekonomiką, teisę ar mediciną, jei to paprasčiausiai nenori. Tiesiog siūlau atskirti ribą tarp karjeros ir hobio. Tarp dalyko, kurį Tu dirbsi užaugęs, ir dalyko, kurį gali pasilikti ateityje kaip malonumą. 

Ir labai džiaugiuosi, kad šią ribą aš atskyriau pačiu pačiausiu laiku. Kad supratau, jog dailė gali likti kaip hobis ir nereikia man studijuot dėl to kaip pastatyti įdomaus dizaino namą. Kad rašyt ir jausti malonumą galiu nebūtinai lendant kažkam per giliai, nesikišant į Kubiliaus naglus reikalus ar Zvonkės nepagimdytą vaiką.  

Jau ne kartą yra tekę įsitikinti, kad tas svajonių darbas, kurį vėliau dirba žmonės ir dieną, ir naktį, nebūtinai yra geriausias dalykas, kuris atsitinka Tavo gyvenime. Netgi labai puikus pavyzdys yra mano patėvio sesuo su šeima. Jau matau agoniją jos akyse, kai ji linksmo vakarėlio metu sulaukia skambučio iš kliento.

O stojimai į tas naglas specialybes (menų industrija, menų vadyba, intelektulieji mokslai, kurie traukia pinigus ir yra tik Vilniuj) ir BŪTINAI tik vilniuj taip pat yra šlamštukas. Suprantu, gyveni kažkokiam Kalabybiškio kaime Šiaurės Vakarų Lietuvoje, kur susisiekimas su kitais miestais yra absurdiškas. Tada visiškai suprantu, kad reikalingas gyvenimas kitam mieste ir dėl to tik užjaučiu tuos, kurie turi trenktis į kitą Lietuvos galą, kad galėtų studijuoti. Tereik tik dėkot Dievui, kad Lietuva maža ir susisiekti galima per 2-3 valandas. 

Tačiau tie, kurie gyvena didmiesčiuose ir, negražiai tariant, išsipi..., tai jau tikrai kvankšt. Gerai gerai, suprantu, nėra Tavo mieste tokios specialybės. Tada suprantu. Tačiau papasakosiu atsitikimą, kuris kaip tik čia tiks:

Viena mano pažįstama (aišku, vardų neminėsiu) nutarė stot į kažkokias tais kūrybines industrijas. Sakau aš jai(tarkim jos vardas bus Agnė):
-Agne, taigi Kaune yra lygiai tokia pati specialybė, tam pačiam VU KHF ar VDU, net mano draugė norėjo stot.
-Ai, Živile, suprask, kad ir kaip myliu Kauną, tačiau jaučiu, kad mano vieta Vilniuje.

Srsly... Are You fakin' kiddin' me?! O tai kad jos šeima turės vargt dėl jos tokios užgaidos, tai jai labai labai giliai. Oh well (mes šiaip tai iš Kauno).



Nemažai mano draugų dabar ruošiasi stot, nervinasi, isterikuoja ir aš juos tikrai suprantu. Nes abejonių ir pasikeitimų turėjau tiek, kad nuo architektūros nuvariau iki anglų filologijos. Kaip viena draugė sako:
-Bepigu dabar Tau sėdėt ir patarinėt, kai nemokamoj vietoj sėdi.

Taip, bet ir prisimenu, kiek aš striokavau. Tad mano patarimas: nebūtinai vadovaukitės mano logika. Aš invidualiai radau sau viduriuką: kaip reikia nesipykti su tėvais, studijuoti įdomią profesiją ir kartu likti prie savo hobių. 

Aišku, moralo jokio aš nepasakysiu, mano idėja ir yra tokia, kad reikia pačiam pirma susistovėt, o nepult klausinėt visų, ką daryt. Jei esi dešimtoj klasėj, tai nereiškia, kad jau nieko nebegalėsi pakeisti ateinančius dvejus metus. Hey, look at me: vienuoliktoj istos A neturėjau, dvyliktoj pasiėmiau ir gavau 90. So it turned out pretty well, I guess. 

Tad mano vienintelis patarimas: atsiskirkit savo būsimą specialybę ir hobį į dvi dalis. Aišku, ne visai skirtingas, kiek susiliečiančias, kad jaustum malonumą studijuodamas. Tačiau būkim biedni, bet teisingi: gera alga visą laiką irgi pravers, tad reikia ieškot perspektyvaus IR patinkančio darbo.

Tad su artėjančia Rugsėjo pirma, kolegos! Daina vasaros pabaigai :)





 

Vis ruošdavausi rašyt tai apie kelionę Italijoje, tai dar kelias keliones, tai apie kelionę prie jūros Ventspilyje (Latvijoje), tai dar apie kokius vasaros nuotykius, ir vis neprisiruošdavau. Dabar tik, jau po fuksų stovyklos, kai priartėjau visai prie studentiško gyvenimo, užsimaniau raštelt kaip kas. 

Vakar, grįžus iš fux'ų stovkės, ėjau susitikt su draugėm (kaip ir mini išlydėtuvės į kitą miestą), tai prieš tai dar užsukau į ikinę Laisvėj alėjoj, kad nusipirkčiau buteliuką mineralinio. Tai tada ir buvo akimirka, kai supratau, kad esu biškį studentė, nes pirkau mineralinį tai cento. FUCK YEAH. It aint so bad.

O įstojau tai į anglų filologiją, pirmu numeriu rašiau vf, pirmu ir įstojau. Apsigalvojau dėl tos žurnalistikos. Kai keli protai stoja ir bus mano konkurentai (mūsiškis Agnyz ir Jc Dent iš PCG), tai jau tikrai man būtų nekažką. Tai po fuksų palyginau publiką iš žurnalistikos ir iš VU KHF. Jei vilniečiai neužpyks, KHF - VU širdis! : D Ne, juokauju žinoma, tačiau žurnalistai tokio teigiamo įspūdžio nebuvo palikę.

Šią vasarą gailiuosi tik dėl to, kad mažai tebuvau namie. O sakydama "mažai buvau namie", turiu omeny, kad išvis gana mažai prie kompo buvau. Tai keliavau, tai uždarbiavau - vienžo, gana užimta vasara. Kažkurią dieną su draugėm kalbėjau, tai netgi su nusivylimo gaida balse sakiau, jog gal tik du filmus peržiūrėjau ir neperėjau nė vieno žaidimo (GTA IV pradėjau lošt vasaros pradžioj ir turbūt nė pusės neperėjau :/ ). 

-Tai sveikinu, Živile, jau susitvarkei! Jėga!
-Negali būt! Jau kažką suki!

Tai dragon ballz už tokias drauges : D Nieko nesupranta.

Nuo rugsėjo tipo reiks daug mokytis, tai no f-ing way aš mokysiuos, turiu reikalų čia, ypač noriu pereit Penumbros visas dalis. GTA palauks.

Dar gana liūdna, kad mano viena iš bffs ( : D ) išvarė į Rodo salą (Graikija. Jei tik priklauso jai, I hope so. Pasirodo, Kreta nepriklauso Graikijai jau :/ ). Aišku, grįš rich and taned like a motherfucker. Kita vertus, aš ir buvau, kartu sudėjus, apie 2-3 savaites prie jūros, tikėtina, kad ryt išvarau vėl, tai irgi esu dabar jau ne white nigga, o tanned white nigga.

Smulkmenų nepasakosiu apie kiekvieną dieną (nes dabar labai gyvenu fuksų stofkės įspūdžiais and my brainz are overloaded with bumčikai ir alkoholz), bet tikrai ši vasara buvo pratty awesome. 

Tradiciškai, tikiuosi, kad raštelsit, ką jūs gero veikėt, tikrai įdomu paskaityt.

P.S. norėjau rašyt rytais ir prisiminiau, kad išmokau daryti žvėriškai skanią latte kavą!! Ir suhi (čia jau visi ačiū eina Rokimusui)! Ir lazaniją! Raštelkit savo patiekalus, gal išbandysiu : )

O čia dainikė, kuri kažkaip įstrigo stovkėj (nors alaus žvėriškai nemėgstu):

Savo blog‘e pasiilgau tradicijų bei žaidimų. Po to, kai rašiau Minecraft dienoraštį ir visas g.lt portalas užsikrėtė, pajaučiau, kad metas pasitraukti, nes atsirado daug geresnių už mane. Apie knygas per atostogas rašyti taippat nesinori...

Be to, užtikau gerą penkiasdešimtuką (o gal net ir visą šimtuką!) Mario žaidimų su parodijomis ir visokiais papildymais. Gausis toks savotiškas įrodymas Nowitzkiui, kuris mano (ar bent jau taip supratau?), kad Super Meat Boy jau yra pasiruošęs pralenkti Mario. No way, boy, Mario iš tikrųjų yra forever!

Nors šitas paveiksliukas tikrai neįrodo, kad Mario yra forever:

Jau kelias dienas stengiausi pereiti Mario mini parodiją Wario and the Magic Map. Turiu pripažint, kad žaidimas tikrai mane nustebino, nes, atmetus kelis neigiamus faktorius, jis yra netgi labai smagus.  Gerai, pasakysiu patį didžiausią minusą, peržengdama per save, nes visada juk pradedu nuo pozitivių dalykų. Bet šitas mane nužudė. Headshot‘as į galvą, tikrąja to žodžio prasme.

MUZIKA. Nesitikėjot? Ne, ne jokie bug‘ai ar grafika, ar nemalonus Wario veidelis. Muzika šiaip buvo normali, aš pradžioje net džiaugiausi, kad va, linksma muzikikė, bet ji kartojasi, kartojasi, kartojasi.... Aišku, su kiekvieenu lygiu keičiasi, bet lygiai kai kurie yra velniškai sudėtingi ir jų perėjimui turi skirti bent jau pusvalandį (ne visi, bet keli buvo). Ir jau dėl to nerviniesi, o dar ta muzika... Vieną kartą lygio pabaigoje, jai ilgai neperėjau vienojs vietos, net išjungiau visą žaidimą iš nervų. O muzono išjungti negalima. Fucked up.

Visa kita yra tikrai puiku, kiekvienas lygis unikalus ir pasiūlo kažką naujo. Kaip jau minėjau, jie tikrai yra sudėtingi. Ne visi aišku. Kartais tikrai suknista būna, kai antras lygis yra penkis kart sunkesnis už ketvirtą.

Bet overal, tai sakyčiau, kad žaidimas tikrai vertas dėmesio ir Mario fanams... Ką aš šneku, va tokių mini žaidimų mėgėjams tikrai turėtų patikti.

Visai neseniai rašiau apie vasaros planus ir minėjau, kad lėksiu liepos pradžioj į Prancūziją. Taip, važiuosiu, bet jau šiandien naktį išvažiuoju į Italiją! Taip jau išėjo, kad mamai su darbu buvo nuolaida, atsirado viena laisva vieta ir štai sužinojau užvakar, kad važiuoju. 

Tiesa, keista važiuoti ten, kai tiek apie ją mokeisi istorijos egzaminui. Musolinio atėjimas į valdžią, fašistai, etc...

Kalbant apie tai... Baigėm pagaliau mokyklą! Vakar buvo paskutinis egzaminas, po to laukia tik stojamieji ir viskas! Aišku, girdėjau, kad ryt dar yra chemija, bet... Ai, tik sėkmės galiu palinkėti : )

Egzas istorijos buvo visai osm. Ir šiaip, pažiūrėjus dabar iš šalies, laikyti tuos egzus man visai patiko. Vis tik, istorija turbūt buvo mažiausiai varginanti, nes žinau, ką rašau ir žinau, kad nebus vertinama nuo kokios mokytos nuotaikos. Gal tik truputį.

Baigimą, aišku, simboliškai paminėjom, tad net į kelionę šiandien ruoštis gana sudėtinga. Vis tik, nuotaika dabar pati geriausia ir tikiuosi, kad Jūsų ji tokia pat!

Aišku, iš Italijos parvešiu nuotraukų, kurias įkelsiu. Nes nebūsim vien Romoj ar kitam tik vienam Italijos mieste. Keliausim per visą šalį. Roma, Viena, Vatikanas, Florencija, Venecija ir daug kitų man jau mažiau girdėtų miestų. Tikrai prie kokio įžymesnio pastato nusifotkinsiu su games.lt logotipu : )

Tikiuosi, šią savaitę ir Jūs praleisite turiningai, tad galiu palinkėti tik sėkmės!



 

Atsimenat, rašiau kažkada, kad Anglijoj darbo ieškojom? Susiradom, pasirodo, mano vienos draugės brolis ten gyvena netrumpą laiką, viskas ėjosi kaip sviestu patepta. Bet gavosi taip, kad aš žiauriai aptinga, o chebra, turėjusi anksčiau už mane nuvažiuot, nelabai rado, kur gyvent ten. I dunno, jiems ten taip susišvietė. Bet gal ir gerai, sąžinė turbūt būtų mirtinai užgraužus, jei nuvažiuočiau ten, o neįstočiau, kur norėčiau. Blogos nuotaikos užsieny būt turbūt nėra gerai.

Pakeičiau planus ir nusprendžiau vasarą bent savaitei nuvaryt į France. O, ilgametė svajonė, iškart po Japan manijos užėjusi. Keičiasi žmonės. 

Aišku, dabar rašydama pagalvojau, kad labai osm būtų į Tokiją nuvažiuot. Nu c'mon! Didmiestis!

Mat mano tėvai leidžia man pasirinkti kelionę vasarai,kaip mokslo metų baigimo dovaną. Labai labai nustebino, tikrai nesitikėjau, nes jau kaip ir nuspręsta buvo, kad jei įstosiu į žurnalistiką valstybės finansuojamą, tai galėsiu gyventi Vilniuj.

Šiandien darydama pertrauką tarp istorijos mokymosi, užsikūriau kalijaną, paskaičiau knygą, bet kažkaip mintys galvon pradėjo lįsti: gi aš dabar, atrodo, nieko nedarau, rūkau kalijaną, chillin'u, o būtent šią minutę keičiasi mano gyvenimas. Su visais tais egzais ir panašiai. Viena mokytoja taiso mano interpretaciją ir keičia gyvenimą. Ir kaip lievai būtų, jei planuoji planuoji žmogus ir viskas susiknisa per minutę, kai pamatai, kad neįstojai.

Nors, kita vertus, aš dar turiu vilčių pereit žurnalistikos stojamuosius. Jei juos pereini, jei gerai supratau, tai beveik garantuotas esi, kad įstojai. Va jų labiausiai ir bijau. Tad gal dar kas nors stojat į žurnalistiką? Labai osm būtų susižinot, gal susitiktumėm tada per stuojamuosius.

Dar suplanavau vasarai gal varyt į Palangą padirbėt, bet ar apsimoka? Mano draugė ten gyvenančią močiutę turi, tad nors ji apie mano planus dar nežino, bet gal sutiktų priimt, padėt darbo susirast? Gal net pati prisijungtų! Ta draugė, su kuria anglijon planavau traukt, jau ten tikrai dirbs, gal ir nieko bus. Tik nežinau ar apsimoka mėnesiui? Aš labai žalia tokiuose dalykuose. Gal tada geriau darbo ieškot Kaune? Vis tiek norisi studentavimo metams užsidirbt pinigų, ypač, jei gyvenčiau Vilniuj. Nereiktų tėvams pinigų duot!

O keisčiausia iš visų mano apmąstytų dalykų buvo tai, kad po lietuvių egzamino vos ne kasnakt košmarus sapnavau. Kad gausiu 1 procentą iš istorijos egzo, kad interprą blogai parašiau ir panašiai. Juokingai skamba, bet miegot naktį tikrai siaubinga : D Ačiū Dievui, kelios dienos pasibaigė mano naktiniai siaubo maratonai.

Labai norėčiau išgirsti Jūsų planus vasarai. Gal pasisemčiau kokių minčių : ) 

P.S. o tai kaip ten su ta games.lt stovykla?!

P.P.S Karlotikas užrodė man labai seksovą dainą, gal patiks!

Kadangi keli žmonės šiuo metu vis klausinėja (nemažai prašymų esu sulaukus ir ankščiau) kaip įkelti vaizdo įrašus ir nuotraukas į blog'us, tai paramparamraram! Pristatau įrašą kaip tai padaryti : )

Nuotraukų kėlimas:  

* Pirmiausia, nuotraukos turi būti internete. Jei nuotrauka yra Jūsų kompiuteryje, turite ją įkelti. Aš naudojuosi jau seniai savo patikrinti tinklalapiu, kuriuo moka naudotis net mano mama. Tai imageshack.us . Ten galite keltis nuotraukas net neužsiregistravę. Jei nuotrauką susiradote google ar kur nors kitur, tada tereikia nukopijuoti jos adresą.



Nukopijavę nuotraukos adresą turėsite ateiti į savo rašomą įrašą. Tada galėsite keliauti dviem keliais.

Pirmasis. Keliate paveiksliuką per kodą [img = www.tavopaveiksliukai.lt/manopaveiksliukas.jpg]  [ /img ]. Po lygybės ženklo turi eiti Jūsų paveiksliuko adresas (be tarpų). 

Antrasis. Kelti per games.lt. Reikia spausti insert/edit image ikonėlę virš rašymo lauko. Tada į skiltį image url įklijuoti paveikslėlio adresą. Kėlimas per čia yra labai geras tuo, kad nereikia kompiuteryje reguliuoti dydžio, tereikia paspausti appearence ir susirašyti norimus duomenis (430 prie pločio yra maximum maximum!).



Vaizdo įrašų iš YouTube įkėlimas:  

Čia iš tiesų yra labai paprasta, tik gal suglumina daug ką, kad neįsikelia iš pirmo karto.

* Pirmiausia reikia atsidaryti YouTube ir išsirinkti video (cpt. Obvious!). Aš pavyzdžiu pasiimsiu dainą su labai keistu klipu.

* Tada po vaizdo įrašu reikia susirasti bendrinti ir, kai viskas išsiskleidžia, susirasti įtraukti. Pažymi naudoti seną įterpimo kodą ir viską nukopijuoji, dar pasireguliavęs dydį (man atrodo, plotį įrašyt užtenka 420). 



Galiausiai, nukopijuoji tą adresą dėžutėje ir įkeli į blogą:



And it goes a little bit like this crazy song here:





Aišku, nereikia išsigąsti, kad po išsaugojimo lieka vien raidės. Jos išnyks ir atsiras vaizdo įrašas, kai spausi redaguoti įrašą ir tada jį vėl išsaugosi.




Tikiuosi, kad dabar viskas yra daug aiškiau. Ačiū už dėmesį ir labai faina, jei įrašas buvo naudingas. Peace out!

P.S. Su dydžiais galima puikiai pažaist, kad viskas būtų tip top, bet kadangi jau vėlus vakaras, tai baisiai tingėjau : ) Prie pločio reik įrašyt 220, o aukštis pats susireguliuos!