2018 sausio 18, ketvirtadienis.   Games.lt naršo: 3   Registruotų vartotojų: 113070
              
El. paštas
Slaptažodis 
Prisimink  
  
Statusas: Blogeris
Blogeris Mek [330]
Žaidžiu.
Įrašų: 440
Aplankė : 33700
Prenumeruoti blogo įrašus 
Linksmai nelinksmi dalykai. Doki Doki Literature Club!.
2018-01-08, Aplankė: 122
Hinamizawa saulėtą dieną žvelgiant nuo kalvos atrodė kaip kažkoks pasakiškas miestelis atsidūręs tarp žalių kalvų, aplipdytų dideliais medžiais, kuriame glaudėsi krūva mažų klasikinių namelių. Visgi, 10-ies metų mergaitė Rika žvelgdama į tolį atrodė susimasčius. Sunku pasakyti, kas dėjosi jos galvoje, bet tai greičiausiai buvo eilinis kartas kai ji žvelgdama į miestelį galvodavo apie tai, kad ir vėl kažkas netrukus turėtų nutikti, dėl ko kažkas iš jos draugų ar pažįstamų vėl padarys kokią nesąmonę ir ji vėl nebegalės suaugti. Trumpas jos gyvenimas greičiausiai baigsis kankinančia ar žiauria mirtimi. 

Skamba baisiai? Bet aš nemanau, kad būtent tuo „Higurashi no Naku Koro ni“ serialas išties yra baisus. Tikrai ne tuo (apie ką nemažai atsiliepusių apie šį serialą internete sako), kad mieli, gražūs vaikai (kaip ir kai kurie suaugusieji) yra kankinami labai žiauriais būdais bei žudomi kitų! O tuo, kad nemažą dalį mūsų gero gyvenimo lemia žmones aplinkui, bei atsitiktinumai, kurie veikia tarsi kažkokie žmonių jungikliai, aktyvuojantys net ir iš pažiūros atrodantiesiems žmonėms blogiausius dalykus, kurie dažnai baigiasi dideliu žiaurumu.

Praėjusiais metais staigiai išpopuliarėjus nemokama vizualinė novelė Doki Doki Literature Club!“ priverčia žaidėją atsidurti tarsi Rikos vietoje. Žinoti, kad kažkas greitai kažkas blogo nutiks ir vėl ta diena kartosis ir kokia Švilpiko diena“. Tik čia gal ne veiksmai, o atrodytų nekalti žodžiai, kartais išaukia baisius rezultatus. Po kurio laiko net pradedi abejoti, kurį kelią pasirinkti, kuris kelias teisingas, kaip apeiti tuos jungiklius kituose žmonėse aktyvuojančius blogus rezultatus, kad nereikėtų vėl kartoto visko iš naujo... 

Jei „Higurashi no Naku Koro ni“ užduodą klausimą „ką mes laikome draugais?“, tai „Doki Doki Literature Club!“ - „ar tie mieli bei daug besišypsantys žmonės šalia mūsų išties yra laimingi?“. Klausimai gal ir skirtingai, bet abu pasakojimai kažkuo man yra panašūs. Abu apie žmones, kuriuose galima aktyvuoti blogus jungiklius, kurių kiekvienas iš mūsų, deja, turime.


 

Atgal

Komentarų nėra

Tik registruoti vartotojai gali komentuoti. Prisijunkite!
Blog‘o įrašai: