2018 sausio 19, penktadienis.   Games.lt naršo: 1   Registruotų vartotojų: 113070
              
El. paštas
Slaptažodis 
Prisimink  
  
Sportas
Kurčiųjų krepšinio rinktinės narys – apie paskaitas su gestų vertėja, olimpinį auksą ir norą tapti pirmuoju programuotoju
2017-09-07, parašė Games.lt Info, aplankė 381

Krepšininkas Lukas Gužauskas, šių metų Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse su Lietuvos rinktine iškovojęs aukso medalį – taip pat ir Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) studentas. Sėkmingai baigęs studijas KTU, L. Gužauskas taptų pirmuoju kurčiuoju Lietuvos istorijoje, įgijusiu programų sistemų bakalauro laipsnį. „Labai stengiuosi gerai mokytis, o studijuodamas net sukūriau naujus gestų ženklus“, – džiaugėsi vaikinas, laisvalaikiu mėgstantis čiuožti snieglente, banglente, lipti į kalnus ir keliauti.

Nauji žodžių atitikmenys gestų kalboje – svarbus išradimas informatikos srityje. „Tikiuosi, kad man baigus KTU bakalauro studijas, ir čia naujai įstojus kitiems klausos sutrikimą turintiems studentams, pasirinkusiems studijuoti programų sistemas, tai daryti bus lengviau, nes galės pasinaudoti mano sukauptomis žiniomis“, – sakė L. Gužauskas.

Informatikos fakulteto, kuriame mokosi tituluotas krepšininkas, studijų prodekanas Jonas Čeponis pažymi, kad visiems studentams yra taikoma vienoda vertinimo sistema, tačiau dėka labai gerų savo studijų rezultatų, Lukas buvo perkeltas į valstybės finansuojamą vietą, o tai įrodo, jog visiems studentams yra sudaromos lygios sąlygos mokytis ir išmokti.

„Lukas ne tik pilnai įsitraukia į paskaitų procesą, bet ir buvo išvykęs pagal „Erasmus+“ mainų programą semestrui į Graikiją. Jo puikus sportinis aktyvumas taip pat yra pastebimas“, – džiaugėsi J. Čeponis.

Rugpjūčio 29 dieną L. Gužauskas buvo pasveikintas KTU rektorato posėdyje, kur jam buvo paskirta vienkartinė skatinamoji stipendija.

Į paskaitas – kartu su vertėja

Vaikino teigimu, kurčiajam mokytis universitete, kuriame absoliuti dauguma studentų neturi klausos sutrikimo, nėra lengva, nes atėjus iš kurčiųjų mokyklos, labai skiriasi mokymosi režimas. Vaikinas į paskaitas keliauja su gestų kalbos vertėja.

Didžioji dalis studentų per paskaitas girdi ir išklauso dėstomą medžiagą, iš karto priimdami jiems suteiktą informaciją. Tuo tarpu kurčiasis tuomet yra visiškoje tyloje. Jam šią informaciją suteikia-išverčia vertėjas iš gestų kalbos.

„Kiekvienas klausos sutrikimą turintis studentas universitetuose ir aukštosiose mokyklose susiduria su sunkumais, nes studijų programos pritaikytos girdintiesiems, ne kurtiesiems, – teigė L. Gužauskas. – Skiriasi kurčiųjų ir girdinčiųjų žmonių informacijos priėmimas ir laikas, per kurį ta informaciją priimama, t.y., girdintieji informaciją gauna iš karto, o kurtieji – per savo matymo „filtrą“, verčiant į gestų kalbą.“

Anot pašnekovo, kurčiasis tą pačią informaciją priima per žymiai ilgesnį laiką, tačiau girdintiems ir kurtiesiems studentams galioja vienodas paskaitų, namų darbų, projektų ir egzaminų laikas. Jis taip pat pažymi, kad kurčiajam sunkiau sekasi rašyti ir skaityti lietuvių kalba, nes visų kurčiųjų gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba.

„Kurtieji turi savo naudojamą gestų gramatiką, prie kurios yra pripratę, todėl iš karto rašant-išverčiant į lietuvių kalbą, dažnai pasitaiko gramatikos klaidų, o klausos sutrikimų neturintys žmonės dažnai nesupranta, ką kurtieji nori pasakyti ar parašyti. Taip yra dėl to, nes lietuvių ir gestų kalbos gramatiniai sakiniai yra nevienodi“, – aiškino L. Gužauskas.

[Viso balsavo:1, Reitingas: 1]
Ankstesnis puslapis



Tik registruoti vartotojai gali komentuoti. Prisijunkite!