2017 kovo 30, ketvirtadienis.   Games.lt naršo: 1   Registruotų vartotojų: 112910
              
El. paštas
Slaptažodis 
Prisimink  
  
Portabili legendinė fantastika
2017-02-22, parašė Grishnakh
Žaidimo įvertinimas: 8.5, puslapis 1 iš 2

Pirmąsias „Fighting Fantasy“ knygas paliečiau prieš gerus 20 metų. Aišku, tuomet visai nesupratau apie ką jos buvo – užtekdavo gražių paveikslėlių. Ir tik vėliau supratau, kad jose slepiasi nepaprastai didelė „geekiškos“ kultūros dalis. Mat, pasirodo, du pagrindiniai šių knygų autoriai: Ian‘as Livingstone‘as ir Steve‘as Jacksonas (nemaišyti su tokio pačio vardo amerikiečiu žaidimų kūrėju, taip pat turinčiu savo vardo žaidimų liniją) yra ne tik įkūrę stalo miniatiūrų kompaniją „Games Workshop“, bet ir prisidėję prie „Dungeons and Dragons“ istorijos. Na o šiandien, tiek „Warlock of the Firetop Mountain“, tiek dar visa eilė kitų „Fighting Fantasy“ serijos knygų yra tapę klasika. Kurią, kaip matome, tam tikri žaidimų kurėjai imasi perkėlinėti į modernų, skaitmenizuotą ir animuotą formatą.

Verta paminėti, kad pirmiausiai šio žaidimo versija, kaip bebūtų keista, pasirodė „Steam“ platformoje ir tik po kurio laiko pasidarė prieinama mobiliųjų įrenginių entuziastams. Aišku, visuomet vėliau yra geriau negu niekad ir tai - tikrai sveikintinas žingsnis, kadangi tam tikrus žaidimus mieliau valdyti pirštais sėdint autobuse ar, pavyzdžiui, eilėje prie gydytojo kabineto, nei prie įrenginio, sutverto žaisti kur kas didesnius reikalavimus turinčius žaidimus.

Taigi, pradžioje gausime pasirinkti vieną iš keturių bazinių veikėjų. Įdomu tai, ka veikėjai skiriasi ne tik savo išvaizda, bet ir savybėmis bei tuo, kokias atakas galės naudoti. Tai, automatiškai, žaidimui suteikia daugiau įvairovės. Negana to, veikėjai anaiptol nėra standartinio „karys – magas“ tipo. Na, gal kažkiek. Tačiau pabodus esamiems keturiems, žaidime galima už tam tikrą papildomą sumą atsirakinti net 12 naujų veikėjų, o ateityje kūrėjai jų žada dar daugiau.

Kaip žinia, visos senosios „Fighting Fantasy“ knygos naudojo vieną bei tą pačią mechaniką: kauliukų ridenimą esant gerai nuotaikai ir „netyčinį“ rezultato pakeitimą esant blogai, ar labai nesisekant gauti norimus rezultatus, šalia to, kartais redaguojant inventoriaus ar bazinių atributų lapą, priklausomai nuo to, ką pavykdavo rasti nuotykio metu. Taigi, šiuo atveju mums įdomiausia tai, kaip žaidimo kūrėjai nusprendė interpretuoti knygoje buvusią kauliukų ridenimo mechaniką – juk tiesiog leisti kompiuteriui už mus ridenti kauliukus ir keiktis, kai kelis kartus iš eilės gauname prastą „rng“ būtų taip nuobodu.
Sekantis puslapis»  ...

Tik registruoti vartotojai gali komentuoti. Prisijunkite!