2017 gruodžio 18, pirmadienis.   Games.lt naršo: 4   Registruotų vartotojų: 113046
              
El. paštas
Slaptažodis 
Prisimink  
  
Kategorija: PC > Nuotykių
Tylus, bet paveikus
2017-11-17, parašė E417
Žaidimo įvertinimas: 8.7, puslapis 1 iš 2

„Silence“ – tai lyg didelė nostalgijos patranka, nukreipta tiesiai į „Monkey Island“ ir kitus to meto nuotykių žaidimus (kai juos artimoje aplinkoje draugai vadindavo tiesiog „kvestais“) pamėgusius žaidėjus. Kvestų gerbėjams „Silence“ yra lyg kruopščiai sukompiliuotas grojaraštis, užkabinantis visas svarbiausias nostalgijos stygas. Paraleliai tai – puikus tęsinys tiems žaidėjams, kuriuos – kaip ir mane – pribloškė pirmasis „Whispered world“ bei ypatingai jo pabaiga. Gan ramia širdimi galiu parašyti, kad be visų nostalgiškų emocijų, naujoji žaidimo dalis puikiai atkartoja pirmtako sėkmės žingsnius bei pateikia ne ką mažiau paveikią pabaigą.



Nors žadimo pavadinimas – „Silence“ – ir yra susijęs su pirmuoju žaidimu „Whispered world“, kiek keistai atrodo faktas, kad daug net neminima, jog tai – iš esmės „Whispered world 2“. Tęsinys, kuriuo tampa „Silence“, nėra kitų veikėjų istorija tame pačiame pasaulyje – tai daugiau netgi tiesioginis tęsinys, pasakojantis tų pačių veikėjų – Nojaus ir Renės – pasakojimą. Kita vertus „Silence“ arba Tyla yra magiškasis žaidimo pasaulis, į kurį žaidime veikėjai patenka atsiradus mirtinam pavojui jų gyvybei, tad Tyla pasitarnauja kaip netikėtas magiškas slenkstis tarp gyvybės ir mirties. Jei Tyloje herojams pavyksta pasiekti tikslų, tuomet gyvybės/mirties svarstyklės realiame pasaulyje pasisveria į gyvybės pusę.



Sunku nieko neišpaistant kalbėt apie žaidimo siužetą, ypač galvojant apie tuos, kurie nežaidė pirmosios dalies, tačiau pakankamai saugu, manau, pasakyti tiek, kad Nojus ir Renė realiame pasaulyje yra karo čaižomoje zonoje ir jų gyvybėms bet kada gresia mirtinas pavojus. Niūraus, šiurpaus ir šalto karo fone Renė staiga pradingsta, o Nojus – išskuba į Tylą, manydamas, kad joje atras savo seserį. Tačiau abiems veikėjams patekus į Tylą pradeda ryškėti kur kas daugiau įtartinų detalių, kurios vėliau išvirsta į neprastą, netgi jausmingą kulminaciją. Nenorėdamas sugadinti pirmojo įspūdžio malonumo, kurį šis žaidimas – kaip ir pirmoji dalis – sukuria nepriekaištingai, daugiau apie istoriją nerašysiu nė žodžio.

Kaip ir pirmajame žaidime, čia pagrindinį žaidėjo valdomą veikėją Nojų lydi vikšras Spotas. Jo unikalumas tame – be perdėto mielumo faktoriaus, kurį neabejotinai užskaitys atitinkama auditorija – kad jis gali keisti formas, pvz., virsti balionu, prisiploti prie žemės ar net įgauti materijų, kurias prarija, formą: vandens, ugnies ir kt. Toks Spoto versatiliškumas atveria duris į pačius įdomiausius galvosūkius, kuriuos žaidime, sunkėjančia tvarka, teks įveikinėti. Visi galvosūkiai, kuriuos tenka spręsti be Spoto žaismo mechanikų – perdėm paprasti ir standartiniai, tačiau jo įtraukimas į galvosūkių sprendimą yra išties unikalus bei nematytas dalykas.


Tik registruoti vartotojai gali komentuoti. Prisijunkite!