Iceberg Interactive yra pasiryžus pagriebti bet kokį daugiau mažiau kompetetingą kosminių žaidimų kūrėją ir išleisti jo žaidimą. Tai ne visada pasitvirtina, bet net ir prastai Steam vertinami Iceberg žaidimai yra geresni nei studijų, kurios savo žaidimus išleido pačios. Pernai aš prisikentėjau su „Polaris Sector“. Tačiau šiuos metus visai neblogai pradėti su mažučiu „Stars in Shadow“.

Žaidimo priešistorė skelbia, kad kažkada įvyko Didysis Karas, kuris sužlugdė galaktinę civilizaciją. Visos žaidime prieinamos žaistinos rasės yra tie, kas išgyveno šį kritimą, atstatė savo planetas ir galiausiai vėl atrado kaip keliauti tarp žvaigždžių. Aišku, mažai įtikėtina, kad jie visi tai padarė tuo pačiu metu, bet žaidime prie to prisidėjo ir tai, kad tarpžvaigždiniams takams dar prireikė laiko pagyti. Taigi, metas iš naujo apgyvendinti visatą ir pažiūrėti, ar kam nors nereikia duoti į dantis.

„Stars in Shadow“ kūrėjai stengiasi neperlenkti lazdos, tad pradedant naują žaidimą nėra daug pasirinkimų kuriant naują galaktiką, o ir rasės negalima susikurti pačiam. Kita vertus, jau esamos rasės yra pakankamai charakteringos, mėgdžiojančios kitas gyvūnų rūšis nei įprastai, o žmonės nėra tiesiog Federacija iš „Star Trek“. Ir iš viso, žmonija pradeda be savo planetos ir turi susirasti kur gyventi prieš normaliai įsijungdama į žaidimą, tad žaisdamas už ją bent keliais ėjimais atsiliksi nuo kitų kosminių civilizacijų.

O jau toliau viskas veikia pagal įprastus 4X žaidimų principus. Namų sistema paverčiama industrine baze, kuri keps laivus ir grūs į juos kolonistus. Drąsus žvalgybinis laivelis ieškos potencialių naujų sistemų ir bėgs nuo visokiausių priešų. Kitaip nei įprasta daugumoje tokio žanro žaidimų, čia žvalgybiniams ir šiaip laivams pabėgti iš mūšio labai lengva! Ankstyvą tavo plėtrą ribos tai, kad laivai gali nutolti tik tam tikrą atstumą nuo valdomų sistemų, kas yra daug elegantiškesnė žaismo mechanika nei, tarkim, „Endless Space“ kolonistai, nuolat nepatenkinti perkėlimu.

Planetų valdymas yra labai paprastas, ypač kai nėra daug struktūrų, iš kurių galėtum rinktis. Dauguma planetų yra pakankamai panašios resursų išgavimo klausimu, tad jas galima specializuoti pagal poreikius. Kitos gali turėti naudingų iškasenų ar resursų, beveik reikalaujančių specializacijos. Be to, kiekviena planeta dažnai turi bent po dvi klimato zonas, kurios ne vienodai patinka visoms kosmose gyvenančioms rasėms. Na, o planetoje gyvenantys tavo pavaldiniai gali sukilti, nes tu juos vertei badauti, esi naujas planetos užgrobėjas ar jie tiesiog kosminiame Facebook skaitė apie tai, kad puldamas kokią nors planetą subombardavai 3 milijonus jų gentainių.

Turbūt vienas atsitiktinai įdomiausių dalykų žaidime yra kolonizacijos valdymas. Kaip jau minėjos, skirtingos rasės mėgsta skirtingas klimato zonas. Vadinasi, skirtingas yra ir jų populiacijos augimas priklausomai nuo planetinių sąlygų. Tad kai tavo civilizacija išsiplėčia už savo sistemos ribų ir apgyvendina planetą, turinčią primityvių savo gyventojų, ar į imperiją priglaudžia vienišą ir silpną koloniją, staiga tavo imperijos valdymui atsiranda įdomių sprendimų. „Stars in Shadow“ leidžia labai lengvai perkelti kolonistus iš vienos sistemos į kitą, tam tereikia prekybinių laivų flotilėje turėti laivų (prekybiniai laivai paprastai be tavo įsikišimo ir pakankamai abstrakčiai vežioja maistą tarp planetų ir didina tavo iždo įplaukas). Taip staiga tavo driežažmogiai kolonistai, šąlantys į ragą kokioje nors apledėjusioje planetoje, gali sulaukti pagalbos iš milijono staiga atvykusių kailiuotų piliečių, perkeltų iš kitos planetos. Rasių ir klimato zonų suderinimas net gali pakelti planetos populiacijos limitą! Tuo pačiu žaidimas užfiksuoja ir tai, kad vienas ar daugiau tavo prekybinių laivų (pastatytų taip pat, kaip ir visi kiti, tik paskui paleistų prekiauti) imituoja kosminį autobusą, tad, aišku, jis tuo metu nekaupia lėšų į tavo iždą.

Kalbant apie laivų statymą, dažnas žaidimas („Galactic Civilizations“, „Endless Space“) mano, kad lazerių-sviedinių-raketų balansas yra labai įdomus dalykas ir žmonėms patinka tai, kad skydai atmuša tik lazerius, šarvai kažką daro tik prieš šovinius ir t.t. Taip, aš tikrai noriu keist savo laivų dizainus pagal tai, kokią dalį beveik identiškų, bet techniškai skirtingų ginklų ir apsaugos sistemų turi priešininko laivas. „Stars in Shadow“ neužsiima tokiomis nesąmonėmis. Lazeriai yra taiklesni, ypač ilgais atstumais, tačiau sviediniai ignoruoja skydus. Raketos, tuo tarpu, turi didžiausią šaudymo nuotolį, bet jas galima numušti pakeliui. O ginklai, galintys pakirsti raketas ir naikintuvus gal ir nešaudo labai toli, bet vis tiek gali pridaryti problemų priskridusiam priešui. Tad nėra jokio dirbtinai primesto balanso ieškojimo, apginkluoji laivus pagal funkciją ir technologines madas, ir viskas! Niekada nebūsi pagautas be kelnių, nebent, aišku, bandytum užsirauti ant senoviniu superdrednauto, kuris vien gynybinių lazerių turi pakankamai, kad ištaškytų tavo flotilę.

Bendrai kalbant, tiek laivų kovos, tiek dizainas ir valdymas yra labai maloniai paprasti. Nereikia per daug galvoti ar per daug jaudintis, tiesiog pasirenki tam tikrą laivų klasę ir krauni į ją tas sistemas, kurias leidžia klasės išplanavimas. Paprastas kreiseris negali turėti naikintuvų ar bombonešių, tačiau jis turi potencialo turėti stipresnius skydus. Šturmo laivas gal yra silpniau ginkluotas ir neturi skydų, bet jis gali siųsti kareivius užgrobti kitų laivų ar išlaipinti desantą priešiškose planetose. Viskas taip lengva ir streamlined, kad negali skųstis. Pati mūšių ėjimais sistema irgi yra unikali, ir ne per daug smulkmeniška.

Gaila tik to, kad diplomatijos sistema yra labai paprasta, bet tą galima pasakyti apie bet kurį kosminį žaidimą (kuris nėra senasis „Space Empires V“). Laimei, joje nėra „naujovių“, kurių buvo prisigaudžiusi „Civilization V“, bet nėra ir nieko labai stipraus. Be to, kol kas ateivių rasės su manim dar nė karto nesutiko prekiauti metalu, net jei jų civilizacija skendi jame, o aš jau dešimt ėjimų nebaigiu vienos kosminės stoties, nes šio projekto poreikiai peržengia mano imperijos kasybos pajėgumus.

Taip, žaidimas turi savo bug’ų, bet kūrėjai pluša rankų nesudėdami, kad jas ištaisytų. Mano minėtas superdrednautas buvo į žaidimą pridėtas tik prieš kelias dienas, o dabar dirbama prie jo ir kitų problemų ištaisymo. Ir, kaip jau galime suprasti, kūrėjai nesiruošia nustoti dėti naujų dalykų, tad galima tik pasidžiaugti tokiu nemokamu produkto palaikymu po pasirodymo.

Tuo tarpu man džiugu, kad kūrėjai pasirinko daryti 2D žaidimą, meniniu stiliumi šiek tiek primenantį „Gratuitous Space Battles“ ar „Weird Adventures In Infinite Space“. Palyginkime tai su „Polaris Sector“, kuris atrodė šlykščiai ir buvo siaubingai nepatogus. SIS veikėjų portretai yra nupiešti komiksiniu stiliuma, tad mano merginai atrodė, kad žaidimas yra skirtas vaikams, bet aš tikrai nemanau, kad tai buvo kūrėjų tikslas. Jie tiesiog teisingai pasirinko prioritetus! Įgarsinimas irgi neblogas, ypač palyginus su jau tris kartus prakeiktu „Polaris Sector“. Gal ir nesiekia naujojo „Master of Orion“ aukštumų, vis dėlto, žaidimas apskritai yra daug geresnis, o neturint balsais kalbančių veikėjų nenusibosta ir jų nuolatos kartojamos frazės.

Taigi, „Stars in Shadow“ yra puikus, mažas mažo kūrėjo 4x kosminės strategijos žaidimas. Nors žaismo prasme jis nėra kardinaliai kitoks nuo serijos konvencijų, jis, kita vertus, yra labai patogus ir žaisme beveik nėra nereikalingų, nepatogių veiksmų. Keletas unikalių sprendimų ir puikiai parinktas meninis stilius padeda jam išsiskirti iš bandos kitų žaidimų. Tad jei žaidi ne „Stellaris“, žaisk geriau „Stars in Shadow“.