2017 gegužės 28, sekmadienis.   Games.lt naršo: 2   Registruotų vartotojų: 112959
              
El. paštas
Slaptažodis 
Prisimink  
  
Gaila, kad ekskliuzyvas
2017-03-27, parašė E417
Žaidimo įvertinimas: 10.0, puslapis 1 iš 3



Naujasis ilgametės kompiuterinių žaidimų serijos „Zelda“ žaidimas yra toks šviežio oro gurkšnis, kad išties apmaudu, jog šio gurkšnio negali nuryti ne „Nintendo“ konsolių turėtojai. O priežastis, dėl kurios šiandien visi tiek daug kalba apie šį žaidimą yra ta, kad jis suteikia žaidėjui laisvę. Taip, daugelis žaidimų šiandien žadą laisvę – ir ją suteikia, žinoma – bet „Zelda“ sugeba parodyti, kas iš tiesų yra žaidėjo laisvė. Pats paprasčiausias pavyzdys: aš, Artūras ir geras draugas Kazimieras visi trys pradėjome žaisti šį žaidimą maždaug panašiu laiku, bet kai gyvai dalinomės įspūdžiais – visi jie buvo labai skirtingi. Būtent tai ir yra naujasis „Zelda“ ir dėl to jam nereikia būti niekuo kitu.

Pats žaidimas prasideda taip pat kiek neįprastai visos serijos kontekste: pagrindinis herojus, Linkas, nubunda miego kapsulėje ir sužino, kad 100 metų praleido čia, užuot kovojęs su nuostabųjį Hyrule pasaulį apnykusiu blogiu. Su prarasta atmintimi čia taip pat sužaista, bet labai įdomiu kampu – herojui nieko nereikia sužinoti, viskas pasakoma, t.y., kad blogis dabar laikinai įkalintas, visi laukė jo sugrįžtant, o labiausiai – princesė Zelda. Bet įdomus kampas tai, kad per tuos 100ą metų daug kas įvyko ir Linkas, klajodamas po platųjį pasaulį, turi viską, gabalėlis po gabalėlio, susirinkti ir susiklijuoti iš naujo. Taip pat šį procesą paskanina praprasti Linko prisiminimai, kuriuos, atradus tam tikras žaidimo pasaulio vietas, galima atkurti, o juose kuo puikiausiai kaip veikėjas pasirodo bei atsiskleidžia pati Zelda.

„Breath of the Wild“ nuo pat pirmų žaidimo minučių stebina tuo, kad jis beveik visai nelaiko žaidėjo už rankos. Nori kelių patarimų, nes jautiesi pasimetęs? Na, prašom. Bet pats žaidimas žaidėjui niekada nieko nepasiūlys ar nepatars neprašomas. Dar daugiau – perėjus pradinę vietovę, kurioje taip pat reikia savarankiškai atlikti užduotį ir atrasti kelias šventyklas, žaidimas apskritai per visą ekraną uždeda štampą – nueik ir nugalėk Ganoną. Šis didžiausias ir pagrindinis žaidimo kvestas atveriamas žaidėjui nuo pat pradžių ir, jai šis jaučiasi pakankamai įžūlus, gali iš karto vykti į pilį ir ten užvirti košę arba, pavyzdžiui, keliauti, kur akys mato. Žaidimas neįkyriomis užuominomis pasako žaidėjui, kuria kryptimi eiti, o toliau, vis pasiklausiant ar atrandant kažką, žaidėjas ieško bei keliauja savarankiškai.


Tik registruoti vartotojai gali komentuoti. Prisijunkite!