Studija „Arc System Works“ šiuo metu jau yra žinomi kaip vieni geriausių 2D muštynių žaidimų kūrėjai. Savo ilgametėmis „BlazBlue“ ir „Guilty Gear“ žaidimų serijomis, kaip ir keliomis „Persona Arena“ dalimis, jie įrodė, kad jų žaidimai tikrai yra verti atsistoti į vienas gretas su „Street Fighter“, „King of Fighter“, „Tekken“, „Soul Calibur“ ir kitomis garsiausiomis muštynių serijomis. Tačiau visos šios serijos, ypač tos, kurios gyvuoja iki šiol bei savo sąskaitoje turi jau daug dalių, nuolat turi keistis bei tobulėti (iš to jau spėjo pasimokyti „Street Fighter V“), nes gresia išvirimas savo sultyse. Panašu, kad „BlazBlue“ pavykdavo su tuo susidoroti, tačiau ši dalis, vis tik, viską užbaigia.

Žaidimų serijos „BlazBlue“ pokyčius „Arc System Works“ pradėjo tuo, kad, kaip įprasta, papildė pasirenkamų veikėjų sąrašą, tad dabar jų „Central Fiction“ dalyje, berods, 35, o tai, taip pat, yra daugiausiai nei kada nors buvo šios serijos žaidimuose. Bet čia permainos tik prasideda. To, kas serijoje nauja arba sugrįžta iš praeitų dalių ir to, kas sena bei įprasta – maždaug po lygiai. Tad tie, kas nori arba garbingai atsisveikinti su viena žinomesnių muštynių serijų arba, kaip tik, nežino „BlazBlue“, tačiau nori labai gero bei kokybiško šio žanro žaidimo, turėtų rinktis „Central Fiction“ net nesvarstydami.

Tradiciškai, „BlazBlue“ žaidimas nebūtų „BlazBlue“ žaidimu jei ne sudėtinga, tačiau vietomis jau ir tikrai paini istorija. Šioje dalyje ji ne tik tęsiasi (kartu su visais šiai serijai būdingais aspektais), bet ir įspūdingai pasibaigia puikiu „anime“. Na, galiu pasakyti tiesiai, kad serijos naujokams ar tiems, kas apskritai pradeda būtent nuo šio žaidimo, kažką suprasti būtų absoliučiai be šansų, tad laimei kūrėjai pasirūpino puikiu priminimu to, kas buvo, kuris pradedantiesiems padės lengviau susigaudyti, o veteranams – pasitikslinti faktus.

Mums, vakariečiams, „BlazBlue“ žaidimai yra iššūkis ne vien dėl sudėtingos ir painios istorijos (šios serijos enciklopedijos, talpinančios įvairią informaciją iš žaidimų pradedant veikėjų vardais ir baigiant terminais šiuo metu turi jau apie 470 įrašų), bet ir dėl to, kad, pavyzdžiui, šioje dalyje visai nebėra angliško įgarsinimo, tik japoniškas. Tai kartais pasunkina situacija, nes ne viskas subtitruojama, tad sykiu sunku suprasti, ką jie pasako kitas kitam ir pan. Pasijauti šiek tiek nuskriaustas, nes juk laiko į žaidimą investuoji tiek pati, kiek ir kolegos žaidėjai Japonijoje.

Kita vertus, dabar pats laikas pasakyti, kad tiems, ką purto nuo vizualinių novelių, naujasis „BlazBlue“ taps dviguba rakštim – be angliško įgarsinimo teks būti visą laiką įsispitrijus į ekraną, o jei dar žaidėjas nežaidė praeitų dalių bei nesusigaudo istorijoje – visai liūdnas atvejis. Na, bet tiems, kas labai norės viską išsiaiškinti, to, kas yra žaidime, tikrai pakaks, tereikės tam skirti laiko (kiekvienas praeitos dalies santrumpos sutalpintos į pusvalandžio trukmės segmentus).

Serijos veteranams nuobodu tikrai nebus – „Central Fiction“ su savimi atsineša smagių pakitimų tiek atakuojant, tiek ruošiantis specialias atakas, tiek ginantis. Taip pat gerų galimybių sulaukė tie, kas mėgsta žaisti agresyviai – nuo šiol žaidimas jus apdovanos papildomomis galimybėmis, „Active flow“ režimo dėka. Visos šios ir kitos naujos sistemos yra pakankamai suprantamos, bet kai jos tampa ir taip labai sudėtingų „BlazBlue“ sistemų bei režimų dalimi, visko gali būti taip pat šiek tiek per daug.

„BlazBlue“ serijoje, kaip įprasta, viskas yra labai apgalvota ir sustyguota. Ne išimtis – ir veikėjai. Tad šioje dalyje prie bendro veikėjų sąstato prisijungia 5 nauji personažai, tačiau „BlazBlue“ kūrėjams tai nereiškia tiesiog veikėjų sukūrimo: jiems reikia ir atskirų siužetinių intarpų, ir logiškos integracijos į visą tą ilgametę, sudėtingą bendrą istoriją ir t.t. Užbėgdamas įvykiams už akių, galiu pasakyti, kad ir šio penketo įsiliejimas į žaidimų seriją yra natūralus ir puikiai išpildytas, bet norėdamas išlaikyti susidomėjimą, neatskleisiu nieko apie naujus veikėjus (nes, bent man, didžiausias džiaugsmas pradėjus naują muštynių žaidimą yra pačiam susipažinti su visais naujais veikėjais bei apie juos viską išsiaiškinti).

Grafiškai „Central Fiction“ ir toliau išlaiko išskirtinai patrauklų „BlazBlue“ serijos – ir apskritai „Arc System Works“ – stilių. Jų žaidimų išties nesumaišysi su niekieno kito. Taip pat ir patys personažai, kurie išlydys bet kurio „anime“ gerbėjo širdį. Garso takeliui kūrėjai taip pat lieka ištikimi – jis intensyvus, ritmiškas ir gerai nuteikiantis kovoms, tačiau nesitikėkite jo niūniuoti ar ilgam įstringančių melodijų. Na, o žaidimo internete nekomentuosiu – visuose muštynių žaidimuose figūruoja tos pačios taisyklės.

Pabaigai – liūdna, kad ši „BlazBlue“ dalis – paskutinė. Kažkaip per aštuonerius metus nuo „Calamity Trigger“ tiek pripranti, tiek prisiriši prie istorijos, veikėjų ir kažkaip neįprasta žinoti, kad tai – jau viskas. Žinoma, galbūt laikas viską sutvarkys ir pasirodys daugiau šios serijos žaidimų – arba ji atgims naujai – bet jei ne, tuomet „BlazBlue“ nebuvimas atvers siaubingą tuštumą muštynių žanre. Jokia kita muštynių serija nepakeis „BlazBlue“, o tiems, kas dar nori pajausti, kas tai yra, rekomenduoju susigundyti „Central Fiction“ – galbūt ir jūs užsikrėsite „BlazBlue“ manija.