Paprastai aš kaip velnias kryžiaus baidaus žaidimų, kuriame crafting‘as ir bazių statymas yra svarbi žaismo dalis. Jei aš norėčiau tokių dalykų, tai būčiau likęs žaist Minecraft. Bet iš esmės man tiesiog nepatinka kumčiais kirsti medžius, kad pasidaryčiau medinį kardą. P.A.M.E.L.A. (toliau – PAMELA, be taškų) yra – ar bus, kai jį išleis iš Early Access – žaidimas, kiek įdomiau pateikiantis šį procesą.

PAMELA ateityje žmonės gyvena įzoliuotuose plaukiojančiuose miestuose. Iš esmės, gyvenimas yra neblogas ir piliečiams yra prieinami visokie aukštosios technologijos privalumai, pavyzdžiui, materijos suspaudimas (WinRAR realiam pasauliui) ir nano konstrukturiai. Pagaliau tiksliukams nereikės pavydėti žmonėms-orkestrams: dabar bet kuris iš jų gali pavirsti žmogum-gamykla! Tačiau tavo miestą nuniokoja paslaptinga epidemija. Aišku, ką tu žinai – juk vos pabudai iš šaldymo kapsulės ir, tuo pačiu, nelabai kažką atsimeni.

Šita mergaitė kaip reikiant užsitusino!

PAMELA yra vieno asmens išgyvenimo (per kraftinimą) žaidimas, vysktantis plaukiojančiame ateities mieste. Svarbiausias tavo turimas įrankis yra paprastai tik privilegijuotiems miesto gyventojams prieinamas materijos konverteris. Laikomas rankoje, jis gali iščiulpti naudingas medžiagas iš tam tikrų aplinkos objektų, saugoti suspaustus daiktus ir medžiagas, ir net užsiimti paprastais gamybos procesais. Tad nemaža žaidimo dalis bus praleista nukreipus šį aparatą į kokį daiktą (spintelę, pavyzdžiui) ir žiūrint, kaip jis pavirsta tiesiog daikto formos tinkleliu (bet nepranyksta).

Prikaupęs pakankamai medžiagų, tu pradėsi konstruoti tai, kas vėliau pataps tavo baze. Tau reikia energijos transliatoriaus, kuris šers energiją tam tikru atstumu stovintiems įtaisams. Tau reikės ir dar trijų skirtingų staklių, išsplėčiančių tavo industrines galias. Tu turėsi pasigaminti ir lovą, nes poreikis miegoti niekur nedingęs. Neišsprendėm mes ir bado ar troškulio, tad turėsi hidroponinėje fermoje auginti maistą ir iš kodensatoriaus rinkti vandenį. Tokią tavo jaukią bazę kokiam nors koridoriuje ar salėje gaubs sujungtos energijos sienos.

Atsiprašau, panele, manau jums sofos nebereikės…

Nes mieste tu esi ne vienas. Ten taip pat klaidžioja ir slankioja ligos iškreipti ar net zombiais paversti pilieičiai. Jie, aišku, yra labai agresyvūs. Mieste taip pat veikia ir apsaugos sistemos. Nuo visų šių bjaurybių reikės saugoti savo gyvybę ir turtą. Pageidautina, su švelniais mėlynai pulsuojančiomis jėgos sienomis.

Tačiau energija nėra begalinė, tad tau reikės iš naujo pakrauti baterijas, ištirpdyti keletą vazonų ir sofučių, kad gautum daugiau medžiagų. Vadinasi, reikės ir pačiam susiremti su tais monstrais. Tam padės visokie rasti ar sukonstruoti ginklai. Patys paprasčiausi iš jų – jėgos kardas ir ant riešo laikomas arbaletas. O savo kūną bus galima aprengti ir šarvais. Be to, galima pakeisti savo žibintuvėlio intensyvumą ir atspalvį. Tai nėra esminės svarbos dalykas, bet vis tiek smagu, kad galima tuo užsiimti.

Skydas, kai jį surandi, tampa svarbia kovų dalim. Jis net keičia spalvą, kad parodytų likusį energijos lygį.

Apskritai, jeigu ne crafting‘as ir resursų rinkimas, PAMELA būtų pakankamai įprastas BioShock (ar System Shock) tipo žaidimas. Tu esi vienas nepažįstamoje aplinkoje, tau bando padėti dirbtinis intelektas (žaidimui vardą davusi PAMELA), kartais skaitai rastus žmonių užrašus, o koridoriais slankioja smarkiai pasikeitę buvę gyventojai. Kita vertus, tai, kad turi įdėti daugiau pastangų į savo išgyvenimą nei vien „nušauk prieš tave esantį priešą“, suteikia patirčiai papildomo svorio. Jei nebūtum pažeidžiamas ir pavojingoje situacijoje, tau nereiktų aplink save statytis jėgos sienų buvusioje parduotovėje. Tad galima sakyti, kad išgyvenimo mechanikos – daug gilesnės nei paprastam survival horror žaidime – suteika pačiai istorijai daugiau svorio.

PAMELA atrodo neblogai ir gali šio bei to pareikalauti iš modernių kompiuterių – nebent tai būtų ženklas nebaigto optimizacijos proceso. Žaidimo aplinkos yra pakankamai įprasos, ir vizualinis istorijos sekimas per daug nepersistengia. Tačiau labai įdomu matyti, kaip visi meniu ir visa informacija pateikiami kaip veikėjo matomos hologramos, o ne šiaip HUD elementai. Tai suteikia pojūčiui autentiškumo. Garso pusė… yra. Neišgirdau nieko labai įspūdingo, bet nepasitaikė ir nieko rimtai blogo. Tad skųstis negaliu.
Kas dieną prie išbaigtumo artyn skubanti PAMELA yra neblogas žaidimas ir turi potencialo būti dar geresnė. Išgyvenimo mechanikos yra kiek įdomesnės nei kituose panašaus žanro žaidimuose ir žaidėjui nereikės tiesiog kumščiais kirsti beržo. Žaidimo pasaulis yra per daug pažangus tokiems dalykams – tai kada mūsų pasaulio žaidimai paseks jo pavyzdžiu?