Viena ilgiausiai gyvuojančių šių laikų žaidimų serijų „Assassin`s Creed“ yra jau pakankamai ilga, kad galėtų pasigirti tiek žaidėjų iki šiol nepamirštamomis aukštumomis, tiek ir gėdą ar nusivylimą užtraukusiais nuosmūkiais. Tai serija, kuri ne kartą taptavo „memų“ šaltiniu – kartais iš gerosios pusės, o kartais iš neigiamos. Kaip bebūtų, „UbiSoft“ tikrai nesiruošia šios aukso gyslos laidoti ir tai įrodyt bando iškart keliais frontais: žaidimo kūrimui skyrė visais metais daugiau laiko, drąsiai čiupo laikmetį, kurio dar niekas žaidimų pasaulyje dorai netyrinėjo ir dar drąsiau žengė keletą VA bank ėjimų – visiškai pakeitė visiems įpratą kovos sistemą bei pabandė papasakoti istoriją, kurią gali papasakoti tik vieną kartą – visos žudikų brolijos kilmės istoriją.
„Assassin`s Creed Origins“ yra toks drąsus, kad daugiau nei pusė jo sprendimų ir inovacijų gali lengvai atbaidyti net prisiekusius serijos gerbėjus. Kita vertus, tokia žaidimo drąsa gali būti nepakankama naujiems žaidėjams suburti, nes kas norės žaisti, nors ir labai atsinaujinusį, ilgametės serijos žaidimą, kai gali pradėti nuo naujų, modernių hitų. Šiaip ar taip, net jei neužkariaus tiek žaidėjų širdžių, kiek buvo planuota, „Assassin`s Creed Origins“ pasiekimai dar ilgai išliks kaip sektini ir, mažų mažiausiai, įspūdingi.
Žaidimas pagaliau įmeta žaidėją į maždaug 50us metus prieš mūsų erą, senovės Egiptą – kaip tik tą laikmetį, kai Egiptas jau išties galėjo vadintis „senovės“ Egiptu. Žaidimo vaizduojamu laikotarpiu Egiptą valdo Ptolemėjas XIII ir kaip tik tuo metu rungiasi su vis didesnę įtaką įgaunančia Kleopatra, o žaidėjas, šių istorinų įvykių fone, įveliamas į asmeninę keršto istoriją, vėliau virstančia gana epiniu ir ypač „Assassin`s Creed“ serijos gerbėjams svarbiu nuotykiu. Žaidėjo valdomas herojus Bajekas – patyręs, akylas medžajus, kurių misija – saugoti bei ginti faraoną ir visus Egipto žmones. Bet čia gi Bajeko likimas susipina su Senovės ordino keliais, kai pastarieji nužudo jo sūnų, o atkaklus medžajus ryžtasi išguldyti šio ordino narius vieną paskui kitą.
Tenka pasakyti, kad didžiausias gurkšnis, kurį teks nuryti „Assassin`s Creed Origins“ žaidėjams – žaidimo pasaulis. Jei lygintume „Black Flag“ ir „Origins“, tai pastarasis pasirodytų net visai nedidelis (o „Black Flag“ didelę dalį sudarė vanduo!) ir gan vienodas. Tuo metu neaprėpiamas „Origins“ žemėlapis padalintas beveik į 30 skirtingų regionų, kurių kiekvieną pripuolamai apžiūrėti prireiktų mažiausiai kelių valandų. Taigi, norintys pereiti žaidimą, tiesiog vykdydami pagrindines siužetines misijas ir kai kurias šalutines, kad išlaikytų pakankamą veikėjo lygį, ant stalo turės pakloti mažiausiai 30 valandėlių. Žinoma, vos užsėdus ant ištikimo Bajeko kupranugario, galima pasiryžti nukeliauti nuo vieno žemėlapio kampo ligi kiti (ir tai, galbūt, netgi pavyks), tačiau skirtingos žemėlapio zonos griežtai suskirstytos lygiais, tad žaidimo pradžioje užsukus ten, kur dar negalima, Bajeko galva nusiris labai greitai. Tad taip, žaidžiant kruopščiai ir pagal siužetinės linijos kontūros, Gizos piramidžių teks šiek tiek palaukti.
Tai, kad žaidimas bei jo pasaulis dabar tokie dideli, padarė didžiulę paslaugą „Assassin`s Creed“ serijos misijoms, už kurių pasikartojančius scenarijus, ne itin smagiai išpildytą žaismą ši serija vis gaudavo lazdų. Dabar, esant tokio dydžio pasaulyje ir skirtingo reljefo zonose, žaidimo misijos tapo pakankamai skirtingos, įtraukiančios bei netgi pasiūlo kažką, ko dar neteko matyti nei pačios serijos žaidimuose, nei veiksmo nuotykių žanro atstovuose apskritai. Žinoma, nemažą dalį to vis dar užima buvimas šešėlyje ir tylus pagrindinio veikėjo taikinių likvidavimas, tačiau dabar „Assassin`s Creed“ ne tik atrodo, bet ir jaučiasi, kaip kažkas kur kas daugiau bei kur kas didesnio nei vien tai. Iš čia prasideda ir palyginimai su garsia „Witcher 3“ dalimi ir šie palyginimai, tenka pastebėti, daugiau pelnyti nei perdėti.
Kita vertus, absoliučiai pakeista ir iš pagrindų perdirbta kovos sistema – ypač iš pirmo žvilgsnio bei pajūčio – gali palikti kartų įspūdį. Dabar kovos „Assassin`s Creed“ primena jaunesnyjį „Dark souls“ brolį ir vien todėl, kad jis jaunesnis, jis praranda patrauklumą. T.y. tai, kas „Dark souls“ kovas darė smagiomis, šiame žaidime jų toli gražu tokiomis nedaro, tačiau prie jų priprantama greičiau nei gali pasirodyti pirmosiomis „Assassin`s Creed Origins“ valandomis. Taip pat „Origins“ gelbėja itin platus ginklų pasirinkimas, tad su jais nepabosta eksperimentuoti, o viską itin praturtina lankų įvairovė: šaudymo iš lanko sistema irgi pakeista ir dabar kiekvienai situacijai numatyta praktiškai po atskirą lanką bei tuntą skirtingų strėlių.
Anksčiau „Assassin`s Creed“ žaidimuose ir ypač tuomet, kai reikėdavo infiltruoti priešų teritoriją bei likviduoti taikinį, viskas būdavo daroma gana linijiniu scenarijimu, t.y. kūrėjai aiškiai sufleruodavo vieną geriausią būdą nugalabyti taikinį ir įveikti priešų teritoriją (už tai žaidėjas gaudavo ir 100 proc. sinchronizuotą prisiminimą). Dabar gi atvykus prie priešiškos teritorijos darai ką nori. Arba gali daryti viską, ką teko matyti eilėje pastarųjų metų žaidimų: vietoje „Far Cry“ serijai būdingų žiūronų, kuriais gali iš tolo susižymėti visus priešus teritorijoje „Origins“ gali išsikviesti Bajeko erelį Senu ir iš viršaus susižymėti priešus, gali įsliūkinti į teritoriją ir atverti narvus su priešų laikomais laukiniais gyvūnais, kaip tą darėme tuose pačiuose „Far Cry“ arba „Shadow of Mordor“ bei „Shadow of War“, o gali tiesiog įlėkti raitas ant kupranugario ir šienauti visus lyg tuose retuose filmuose apie senovės Egipte. Žinoma, išlieka ir senas geras bei patikrintas metodas – įeiti niekam nematant, pašalinti taikinį ir taip pat išnykti, bet dažniausiai tai gali padaryti taip pat eile skirtingų būdų.
Džiugina, kad kūrėjai sugrąžino ir pirmuosiuose penkiuose „Assassin`s Creed“ serijos dalyse naudotą misijų, vykstančių ateityje struktūra. Pastaruoju metu kūrėjai intensyviai ieškojo, kaip jas perkurti ar kuo pakeisti, bet galiausiai, panašu, nusprendė grįžti prie to, nuo ko pradėjo, tad tiems, kas mėgdavo žaidimo intarpus su Desmondu Mailsu – bus smagu. Kas dabar yra valdomas veikėjas – neatskleisime, bet galime patikinti, kad žaismas smagus ir netikėtai įtraukiantis. Be to, atsidūrus ateities intervaluose, galima bus sočiai prisiskaityti informacijos apie praeitus žaidimo įvykius, tą patį Desmondą Mailsą ir t.t. Kūrėjai tikrai sočiai pažėrė informacijos tiems, kas ją labiausiai vertina, tad belieka kapstytis ir skaityti.
Muzikaliai ir grafiškai tai, kas iškyla prieš žaidėjų akis, yra tikras senovės Egiptas ir netgi dar daugiau. Čia ir Aleksandrija, ir Baltoji dykuma, ir Juodoji, ir dar tuntas mažesnių, bet ne mažiau žandikaulį atvėpiančių teritorijų, kurios stebina tiek grafiškai, tiek išpildymu, žaismu, tad mėgautis „Assassin`s Creed Origins“ pasauliu itin patartina didelių žaidimų pasaulių entuziastams. Ir jau nekalbame apie visas žaidimo siūlomas veiklas, kurioms dorai išvardinti neužtektų laiko: lenktynės hipodrome, senovės Egipto kapaviečių tyrinėjimas, žvaigždynų paieška, o tiems, kas negali pamiršti „Black Flag“, kūrėjai specialiai atriekė gabalą vandenyno ir suteikė dar vieną galimybę pažaisti su laivais. Tam, kad jau absoliučiai viskas būtų vienoje vietoje, viename „Assassin`s Creed“ žaidime.
Taigi, šiai dienai „Origins“ yra absoliučiai didžiausias „Assassin`s Creed“ serijos žaidimas. Ar geriausias? Šiandien atsakyti į šį klausimą yra nebeįmanoma, nes ši žaidimų serija jau yra perdėm didelė, perdėm įvairi ir praktiškai kiekviena dalis turi savo dedikuotų gerbėjų ratą, tad krikštyti naująjį žaidimą geriausiu net ir nebėra prasmės. Ar kūrėjų taktika pralaukti metus vardan žaidimo kokybės pasiteisino? Tikrai taip. Ar pasiteisino kita taktika sugrūsti viską į vieną krūvą? Galbūt ne, nes visko per daug, padidėja rizika, kad dalies žaidimo siūlomų galimybių žaidėjai taip ir neišbandys, na bet tie, kas išbandys, dėl šio sprendimo tik laimi. Bet kokiu atveju, „Assassin`s Creed Origins“ yra toks žaidimas, kuris žaidėjų dėmesį ir vietą kietajame diske okupuos ilgam.
