Nuo žaidimu eros pradžios praėjo labai daug laiko. Per tą laikotarpį mums teko būti įvairiausiais personažais: samurajais, policininkais, kaubojais, mafijozais, gatves gangsteriais ir pan. Tačiau žaidimų apie jakudzas – japonų mafiją yra labai mažai.Tai pastebėję, garsiojo Soniko „tėveliai“ – Sega sumanė sukurti žaidimą šia tematika. Ir aš iš karto pasakysiu, jiems tai puikiai pavyko.

Iš pat pradžių norėčiau pasakyti, jog šiame žaidime siužetas vertas didžiausiu pagyrų. Galiu drąsiai teigti, jog šį žaidimą verta pirkti vien dėl jo. Daug apie jį nepasakosiu. Nes jis praras savo įdomumą. Tačiau pora žodžių reikia pasakyti. O viskas prasidėjo taip.

Tą lietingą naktį Tojo klano karys Kazuma Kiryu, su savo padėjėju Shinji, nuėjo pasiimti eilinės reketo duoklės iš vieno korporacijos prezidento ir nė neįtarė, kad ši naktis atims iš jo 10 metų gyvenimo. Atėjus pas prezidentą (seną sukriošusį žmogėną) jį išgąsdina. Jis atsiklaupia pradeda veblėti visokias nesąmones apie tai, kad turi vaikų ir dabar skolos ( tik 200 milijonų jenų;) negali atiduoti. Staiga jis čiumpa golfo lazdą ir pasikviečia apsaugininkus. Mes ( Kazuma ) juos suspardome, pasiimame pinigus, o senuką paliekame gyvą. Po to Kazuma nueina išgerti ir susitikti su savo draugu Nishki ir jo seserimi Yumi. Galiausiai, mūsų veikėjas keliauja atiduoti pinigų boso pavaduotojui Fuma, jis patenkintas Kazumos darbo vaisiais. Tačiau pasigirsta telefono skambutis. Skambina Nishki ir sako, kad atsitiko bėda. Mes nubėgame į boso Dodžimos biurą ir ten randame Nishki laikantį pistoletą bei nušautą šeimos bosą ir Yumi ištiktą šoko. Nishki pasako, jog bosas lindo prie Yumi ir jis, kaip tikras brolis, ėmė ginti seserį. Tada mūsų protagonistas padaro labai didvyrišką poelgį jis prisiima kaltę už boso nužudymą. Šis didvyriškas poelgis jam kainuoja 10 metų kalėjimo. Per tuos 10 metų atsitiko daug dalykų. Išėjęs į laisvę Kazuma nusprendžia pasitraukti iš kriminalinio pasaulio .Tačiau tai tik pradžia. Nuo šitos vietos prasideda intrigos, kova, mirtys, išdavytės. Ir jas visas reikia pajusti patiems. Siužetas taipogi supažindina mus su jakudzų tradicijomis, elgesio kodeksu, ir visais feodalinių santykių principais.

Tačiau tuo žaidimo spindesys nesibaigia. Jeigu pagalvojate, kad Yakuza dar vienas GTA klonas, vykite šią mintį šalin ir duokite jai gerą niuksą. Yakuza yra grynų gryniausias Beat‘am up. Čia mes kaunamės su galybe priešų pasitelkę į pagalbą kumščius, kojas ir, žinoma, ginklus.Kovos varikliukas išdirbtas ir pritaikytas puikiai. Nors iš pradžių jis mane trupučiuką nuvylė. Nes tikėjausi išvysti daugiau rytietiškų judesių. Iš tikrųjų pradėjus žaisti žaidimą, kyla jausmas, jog siužetui buvo skirta daugiau dėmesio negu Gameplėjui. Tačiau perėjus kuo daugiau žaidimo, ši nuomonė keičiasi.

Kovose naudojame kumščius ir kojas elementariems smūgiams.Tačiau šiuos smūgius įmanoma išvystyti į tokias kombinacijas, kad priešams liks tik nešti kojas. Svarbiausia, jog jas atlikti lengva. Šiame žaidime yra savotiška vystymosi sistema. Uždirbtus kovos taškus galima išleisti vystymuisi. Tad jeigu pradžioje mes vos pasimušime, pabaigoje tapsime tikra žudymo mašina. Be to Yakuza yra labai žiaurus.Užsipildžius specialiai juostelei galima atlikti Super žiaurų smūgį. Už tokius smūgius ir gauname specialius taškus, kuriuos išleidžiame vystymuisi. Priešų dirbtinis intelektas pakankamai geras. Jie blokuoja smūgius, patys čiumpa ginklus ir visą laiką bando išvanoti jums subinę. Jeigu bandysite kovoti paprastai, jums teks pasistengti ,tačiau bet kada galime pasitelkti savo kombo arsenalą ir jums nieko neliks, tiktai mėgautis. Tačiau bėda tame, jog perėjus kuo daugiau žaidimo, gerėja ir priešų DI.Tad jei nesitobulinsite, jums gali blogai baigtis. Beje, su kuo mes kovosime? Su Yakudzomis, su gatvės chuliganais ir panašiai. Bosai taipogi stiprūs, ir norint juos nukauti, reikės trupučiuką paprakaituoti. Nesupraskite neteisingai, jeigu kaunatės su vienu bosu, tada jį įveiktumėte pakankamai greitai. Tačiau dažniausiai jie atsives ir visa būrį pakalikų. Todėl, kol daužysite vargšą blogiuką, jo vaikinai smogs jums iš nugaros. Ginklai čia standartiniai – beisbolo lazda, peiliai, kūjai, laužtuvai, įvairios lazdos, katanos (trijų rūšių), dekoracijų elementai ir kiti žaisliukai.

Grafika puiki, puikiai sukurti siužetiniai video klipai, aplinkos grafika taipogi nepalieka abejingų, kovos animacija švari ir atlikta nuostabiai. Veikėjus įgarsino pakankamai žinomi aktoriai, tokie kaip Eliza Dushku (Lemtingas Posūkis) ir Michael Madsed (Nužudyti Bilą 2). Smūgių garsai įgarsinti pakankamai gerai ,bet prie ginklų galima prikibti. Katanos smūgis įgarsintas klaikiai, toks jausmas, kad buvo kirsta ne su kardu, o su gumine lazda, pirkta atrakcionų parke.Valdymas, kaip jau minėjau, patogus. Kombinacijas lengva atlikti. Kamera kovų metu netrukdo, bet bėgiojant po miestą, pradeda erzinti. Ką čia galima toliau ir sakyti. Žaidimas – puikus. Turi nežymią problema su garsu. Bet kaip sakoma, nieko nėra tobulo. Tačiau jis tikrai galėtų pretenduoti į metų žaidimo titulą. Nesakau, kad jis tokiu taps, bet tarp pretendentų tikrai atsidurs. Tikėkimės antra dalis bus tokia pat nuostabi. Ar aš pasakiau – „antra“? Taip, Sega jau pasibaigusioje parodoje TGS, anonsavo Yakuza 2. O kas iš jo bus? Pagyvensim, pamatysim.