Vėliavnešys

Visuose mūšiuose tautos, pulko, būrio vėliava yra daugiau nei spalvota skiautė medžiagos pamauta ant baslio. Tai simbolis kurį matydami kariai randa jėgų stovėti ir kautis net jei padėtis atrodo visiškai beviltiška. Tai simbolis kuris pergalės atveju žymi naujai įgytas teritorijas. Taip buvo žmonių karuose, tam tikra prasme tokia tvarka galioja ir konsolių karuose. Kol daugelis laužo ietis švaistydamiesi argumentais apie technines konsolių charakteristikas yra pamirštama, kad kol gyvas vėliavnešys oponuojanti pusė kausis negailėdama savęs. Tikiuosi sutiksite, kad šiuo metu PS3 vėliavą neša Insomniac kūrinys Resistance Fall of Men. Motorstorm (mano požiūriu) dėl savo pernelyg specifinės pakraipos mūša būgną. Tai irgi svarbu, tačiau šiandien tvirtumui testuosime būtent vėliavnešį.

Artilerinis pasiruošimas

Insomniac viena mano mylimiausių studijų. Jų kurti Ratchet and Clank nuotykiai dovanojo daug šiltų ir malonių vakarų. Jie iš ties moka daryti žaidimus… vaikams. Prisipažinsiu išgirdęs apie Resistance Fall of Men (toliau tiesiog RFM) kiek nustebau. Na įsivaizduokite kaip pasijustumėte sužinoję, kad naują laidą apie kriminalines kronikas ir labai žiaurius nutikimus Lietuvos keliuose ves „Keistuoliu Teatras“ arba Neringa iš „Tele-Bim-Bam“. Žinia, Insomniac tikri kietuoliai žaidimų dizaino srityje, tačiau kuriant šaudyklę reikia visai kitokio aspekto žinių, požiūrio ir mąstymo. Faktiškai žaidimą sudirbinėti galima buvo vien tik remiantis išankstiniais duomenimis. Gerai, kad mes tuo neužsiiminėjom, nes Insomniac įgavę PS3 vėliavnešio statusą pranoko save. Studija stoiškai atlaikė skeptikų patrankų sviedinių ir kritikos strėlių krušą. Įvairaus plauko daiktams byrant iš dangaus Insomniac stovėjo ir mįslingai šypsojosi.

Iškart paminėsiu ir dar vieną priežastį kodėl mano galva RFM yra vertas vėliavnešio titulo. Viso žaidimo metu manęs neapleido keistas įspūdis. Atrodytų, kad RFM iš esmės yra mažiau žaidimas o daugiau PS3 galimybių pristatymas ir tai, beje, yra ko gero vienintelis neigiamas žaidimo niuansas.

Lėtas ir varginantis pėstininkų spaudimas

RFM tai ne pirmas mano matytas žaidimas kuris yra labiau tech-demo nei žaidimas. Iš esmės tokius žaidimus dažniausiai kuria grafikos/fizikos varikliukų gamintojai. Tokiais atvejais kūrėjai prioritetą teikia savo varikliuko techninių galimybių demonstracijai o ne žaidimo siužetui ar gameplay faktoriui. Tokie dalykai kaip istorija ir siužetas išvis lieka už borto. Insomniac tokio kaltinimo mesti negalėčiau. Aštriaplunksniai RFM autoriai sukurpė išties įspūdingą istoriją atitinkančią visus geros šaudyklės reikalavimus ir tuo pat metu super efektyviai sukuria visas įmanomas aplinkas varikliuko ir PS3 tech-galimybių demonstracijai. Jei bijote galimų spoilerių sekančią pastraipą tiesiog praleiskite nes joje bandysiu „nespoilindamas“ pavyzdžiais pagrysti kai kurias išsakytas tezes. Bet kad pavyks susilaikyti kažko reikšmingo neišdavus negarantuoju, tad jei bijote nerizikuokite.

Žaidimo istorija prasideda antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Rusijos gilumoje netikėtai ima plisti virusas žaibiškai išžudantis ištisus kaimus. Viso pasaulio dėmesys kiek įmanoma nukreiptas į problemą tačiau savaime aišku rusai viską slepia o tuo tarpu vakarai yra visiškai įsitikinę jog ši katastrofa tai kažkokio eksperimento padarinys. Vos per kelis mėnesius viruso padarinys neaiški mutantų o gal ateivių rasė užkariauja visą Rusijos teritoriją ir izoliuoja save nuo išorinio pasaulio. Tačiau neilgam… Netrukus Chimera (taip bendrai vadinama nepažystamoji rasė) pradeda puolimą ir žaibiškai greitai užkariauja visą Europą.

Na ne visai visą, Europos dalis pakišus koja Hitleriui sutrukdo ir Chimerai. Britanija lieka nepaliesta. JAV kaip taisyklė į karą nesikiša tačiau mainais į naujausias technologijas kurias britai atkovoja iš Chimeros jie tiekia saloms ginkluote, maistą ir amuniciją. Anglai buvo pasirengę karui tačiau įvyko tai ko jie tikėjosi mažiausiai. Chimera prarausė tunelius po Lamanšu ir smogė britams iš vidaus. Jungtinė Karalystė krito akimirksniu, joje liko vos kelios saujelės išgyvenusių kovotojų vedančių partizaninį karą su Chimerą. Čia į sceną žengsi ir tu. JAV jūrų pėstininkas atvykęs su savo daliniu į mainus. Slapta technologija mainais į tankus ir amuniciją. JAV laikėsi gan uždaros politikos tad nei vienas amerikietis nežinojo kas jų laukia salose.

Taigi visai nekeista, kad konvojus patenka į žiaurų susišaudymą ir poros misijų bėgyje yra visiškai sunaikinamas. Taip, taip tamsta liksite vienui vienas tačiau neilgam. Visai netrukus prisijungsite prie britų ir padėsite jiem surasti būdą bei suduoti itin skausmingą smūgį Chimerai. Beje dauguma Chimera karių gaminami iš žmonių. Chimera tam reikalui naudoja masinio naikinimo ginklus ir rinkikus, atgabenančius kritusius kūnus į laboratorijas kur jie infekuojami ir ilgainiui virsta lėliukėmis. Priklausomai nuo buvimo lėliuke laiko ir tarpusavyje sumaišytų kūnų ilgainiui išsirita tam tikras Chimera karys. Tai gali būti visiškai paliegęs zombis arba milžiniškas galiūnas be problemų sau iš kelio šluojantis mūsų tankus.

Chimera nenorėdami švaistyti laiko laukimui sukūrė technologiją išankstiniam lėliukių perėjimui tačiau šis veiksnys turi savo kainą. Naujai gimusių karių kūno temperatūra ženkliai viršija normalią žmogaus kūno temperatūrą. Kadangi iš esmės jų organų kilmė žmogiška juos reikia vėsinti, tad milžiniškose laboratorijose naujai išperėti kariai aprūpinami aušinimo įranga kuri paprasčiausiai, be didesnių ceremonijų implantuojama į jų kūnus. Iš esmės Chimera buvo laikomi bukais padarais, tačiau ilgainiui pastebėta, kad jie žaibiškai greitai mokosi taktinių gudrybių kurias mūšio lauke naudoja priešas. Jūs tai patirsite savo kailiu.

Kodėl aš visa tai pasakoju? Iš esmės truputi ir tam, kad supažindinčiau jus su siužetu, tačiau tai ne viskas. Minėjau, kad žaidimas primena tech-demo? Dabar pažvelkime kokioms lokacijoms ir efektams atveriamas kelias. Žaidimą pradedame Antrojo Pasaulinio karo aplinkose. Stebime šiam žanrui būdingus rudus fonus ir klasikinio stiliaus angliškus namelius. Kovojame tiek karo nepaliestose, tiek visiškai nuniokotose kvartaluose. Turime puikią progą pažvelgti į tai kaip atrodys PS3 žaidimai apie antrąjį pasaulinį. Ir turiu pastebėti jie atrodys nuostabiai. Niekur lyg šiol nematytas detalumas tiesiog rėžia akį. Gali perskaityt kiekvieną etiketę ant bare rasto butelio, aiškiai ir ryškiai matai kiekvieno kario pavardę ant uniformos o ant lentos šalia baro kreida išbraižytą pietų meniu gali perskaityti būdamas už kelių dešimčių metrų nuo jo.

Žavi ir parkai ar užmiesčio pievos su itin tankia ir ypač tikroviškai atrodančia augmenija. Tai jog veiksmas vyksta Anglijoje kūrėjams leido pažaisti ir su rūko efektais. Žaidime matysite tiek rytinį, tarp kojų besipinanti lengvą rūkelį, tiek vėlų vakarą rūke visiškai nuskendusias prieplaukas. Iškart prisiminiau Silent Hill kuris man visada siejasi su rūku. Viename iš RFM lygių jus klajosite po apleistą žuvies apdirbimo kompleksą. Jame yra visko pradedant fabrikais baigiant senai apleistu žuvies turgumi. Veiksmas vyksta naktį o dauguma pastatų mediniai, tad pojūčiai lyg žaistum gerą survival horror žaidimą. Velgi stebina grafikos detalumas ir apšvietimas sukuriantis tikrai šiurpią atmosferą. Momentais tikrai atrodo jog žaistum kokį Resident Evil, tik grafika čia pilnai 3D o objektai interaktyvūs. Vėliau siautėsite ateivių bazėje, karo veik nepaliestoje Londono geležinkelio stotyje… Kelsitės per Temzę sprogdinsite tiltus ir šturmuosite pagrindinę Chimerą bazę. Tai darysite sningant!

Tai buvo ko gero gražiausia ir tikroviškiausia pūga iš visų mano matytų žaidimuose (aš jau nekalbu apie FPS). Insomniac pademonstruoja ir požeminius lygius, ir kanalizacijas ir užmiesčio pievas po kurias galėsite palakstyti su džipu. Kurdami RFM Insomniac įrodė vieną esminį dalyką. PS3 žaidimai iš esmės neturi ribų ar neįgyvendinamų dalykų. Konsolė puikiai susidoroja su užduotimis nelygu koks būtų apšvietimas ar kokio dydžio atviras erdves reiktu vaizduoti. Žaidimas nerodo jokių pasipriešinimo ar nuovargio ženklų veiksmui persikėlus į objektais prisodrintas uždaras patalpas, kai nuo sprogimų žemė maišosi su dangum ir dūžta ištisos alėjos stiklo. Visai linksmai įgyvendintas „prieš ir po“ faktorius.

Pavyzdžiui po intensyvaus susišaudymo ligoninėje padarius ekrano nuotraukas prieš ir po susišaudymo, ir parodžius jas nežaidusiam žmogui vargu bau ar jis patikėtų jog tai ta pati vieta. Nors mano akiai naikinamų objektų vis tik per mažai (kaip next-gen žaidimui) tačiau jų tikrai pakanka kad galėtume neatpažįstamai pakeisti patalpą. Džiugina skirtingas pataikymų decal‘ių kiekis ir kraujo šuorai peckiojantys sienas (to labai trūko GOW). Oro efektai tokie įtikinantys jog atrodo rūkas tuoj, tuoj ims sklisti per televizoriaus garsiakalbius ir užtvindys kambarį. Neatsilieka ir spec. efektai, bet plačiau apie juos pakalbėsime kai nagrinėsime ginkluotę.

Tačiau visi aukščiau vardinti dalykai, deja, turi savo kainą.

Į kovą stoja sunkioji kavalerija

Šioje vietoje manau būtų teisingą pakalbėti apie (mano galvą vienintelį, bet tuo pat metu kompleksinį) žaidimo trūkumą. Visų pirma prie visos įmanomos įvairovės RFM yra gan tiesmuka šaudyklė. Kūrėjai faktiškai nepaliko vietos fantazijai ir vienintelis likęs momentas pamąstymui ar improvizacijai yra ginklų pasirinkimas. Ilgainiui tai kiek pabosta ir manau dauguma jūsų kaip ir aš liksite ištikimi pagrindiniam ginklui išduotam dar žaidimo pradžioje. Aišku galite mane apkaltinti tuščiai keliamais reikalavimais ir aš su jumis sutiksiu. Tiesiog po tokių žaidimų kaip Stalker pasirodymo iš šaudyklės natūraliai norisi gauti daugiau nei tik bėgimo numatytu maršrutu ir pleškinimo į viską kas gyva.

Tiesą sakant pirmą kartą įveikinėjant RFM aš nieko nenorėjau, tiesiog mėgavausi grafika ir nepriekaištingai sukurtu pasauliu, tačiau antrą syki pereiti viso žaidimo nepajėgiau ir peržaidžiau tik įdomesnius lygius (arba tuos kur pirmu sykiu neatradau slaptų užduočių). Taigi jei jūsų PS3 nėra jungiamas prie interneto RFM ilgaamžiškumo vertė yra ganėtinai maža (nors pats žaidimas išties ilgas). Tiesa tai ir vėl skonio reikalas, nepasakyčiau kad labai noriu peržaisti GOW. Na GOW kelintą syki jau paminiu ne be reikalo. Iš esmės pagrindinis RFM trūkumas man siejasi būtent su Gears of War.

Kūrėjų noras pavaizduoti kuo daugiau aplinkų ir skirtingų efektų nors ir puikiai suderintas su siužetu iš esmės užkirto kelią žaidimo pasaulio vientisumui, tuo pat metu kiek pašlija ir pati atmosfera tą prasme, kad tik įsijauti į kažkokią rolę ir viskas staiga apsiverčia aukštyn kojom. Antra vertus kūrėjam reikėjo sukurti faktiškai 5-6 žaidimus viename, todėl juntamas lokacijų išbaigimo stygius. Pastatų linijos susikirsdamos su žeme atrodo per švarios ir realiai gyvenime taip nebūna kad apleistas namas nebūtų apaugęs kokia žole. Kartais erzina ir per tiesios šaligatvių linijos ar vokiška švara tviskantys priemiesčių rajonai kurie dar vakar buvo intensyvaus mūšio zona. Išbaigtumo trūksta ir pastatų, į kuriuos negali įeiti (bet gali apžiūrėti) viduj. Daugumoje vietų taikomas nesenai praūžusio gaisro efektas, tačiau jis visai nedera su gražiu ir tvarkingu išoriniu fasadu.

Tokių momentų žaidime aibė. Ir tai ne technologijos minusas, nes patalpos į kurias mes galime įeiti išlaižytos ir perteiktos pasakiškai. Tai pasekmė to, kad kūrėjai paprasčiausiai negalėjo dirbti prie projekto vientisai ir kurti tik antrojo pasaulinio karo laikų Londoną. Bet kuriuo atveju tai estetinis niuansas, kuris daugeliui žaidėjų net neužklius, tačiau iš esmės užbėgant RFM vs GOW fleimui už akių derėtų paminėti, kad kaip žaidimas (atmosferiškai) GOW>RFM. Tiktai tiek. Visuose kituose žaidimo aspektuose Ressistance: Fall of Men pasirodo analogiškai ar net geriau nei Gears of War.

Ir užvirė mūšis, ir susimaišė dangus su žeme

Bene labiausiai mane sužavėjęs RFM reiškinys tai ginkluotė. Nekeista. Insomniac kūrė įrangą Ratchetui ir Klankui, tad niekas nė neabejojo, kad šaudančių daikčiukų sferoje ši studija yra išties kieta. Vėlgi. Insomniac‘ai pranoko patys save. RFM grūste prigrūstas vienu metu žaismingų tačiau kietai atrodančių, linksmų, bet mirtį nešančių karo įnagių. Šioje vietoje jis aplenkia ne tik savo Next–Gen konkurentus. Neperdėdamas pasakysiu, kad ginkluotės aspektu RFM užtikrintai krauna į kaulus visiem shooter‘iam kokie tik buvo išleisti. Bent jau inovatyvumo prasme (o kažkas sakė, kad yra riba kai nieko naujo nesugalvosi).

Žaidime jūsų dėmesiui bus pateiktas milžiniškas (šaudyklės mąstais arsenalas) įvairiausio plauko ginkluotės. Aptarsiu keletas įdomesnių. Bullseye tai standartinis Chimera automatas šaudantis lazerio papliupomis. Jo kulkų sklaida pernelyg didelė kovojant dideliu atstumu, tad kaip atsvara tam yra įdiegtos Tag kulkos. Jų tikslumas nepriekaištingas ir įsegus tokią vieną į priešą galima žaibiškai greitai prifarširuoti jį kulkom. Paprasčiausiai esant tag‘intam priešui visos po to išleistos kulkos skrenda į tag‘ą.

Puikus pasirinkimas šaudant iš už priedangos. Jei tag‘as neįsminga į kūną (yra gi klišų) visos iškart paskui jį paleisto kulkos susiburia apie jį ir virsta sveikatai pavojinga mina. Kitas eksponatas Auger. Tai radiacijos iškrovų principų sukonstruotas sunkusis puolimo automatas kurio kulkos eina kiaurai bet kokį kietą paviršių tol kol susiduria ir sužaloja minkštą kūną. Idealus sprendimas kaunantis požemiuose ar griuvėsiuose kur ženkliai perdaug priedangų.

Maža to, ginklo šoviniai perėję kiaurai sieną daro daugiau žalos, taigi kuo daugiau kliūčių tarp jūsų ir taikinio tuo geriau. Minusas tas, kad kiekvienai kliūčiai įveikti reikia šiek tiek laiko, tačiau tai nė motais jei jūsų taikinys įspęstas į nedidelę patalpą, paleiskite visą seriją šūvių ir mėgaukitės aukų klyksmais. Šiuo ginklu taip pat galite pasistatyti sau užtvarą. Jos sudėtis ta pati kaip ir kulkos taigi kiaurai ją nepraeina jokia kita medžiaga išskyrus kito Auger‘io šovinius, jei kažkas sumanytų perbėgti kiaurai tokį skydą tektų atsisveikinti su visais kūno plaukais. Jis degina ir gan sėkmingai. Snaiperinis šautuvas Fareye turi susikaupimo funkciją lėtinančią laiką tačiau tai neveikia daugelio vartotojų režime. Iš granatų verta paminėti dujines savaime įsiliepsnojančias granatas sukeliančias gražiausias ir didžiausias in-game liepsnų bangas iš visų mano matytų.

Yra ir ežiukas. Tai granata kuri išmesta trumpam pakimba ore ir sprogus aplink save pažeria šimtus mirtį nešančių virbalų. Panašią funkciją atlieka ir Hailstorm automatas. Pagrindinė jo funkcija mažų kulkų krušos paleidimas kurios rikošetuoja nuo visų įmanomų objektų kol sminga į minkštą kūną arba kol išsenka jas varanti inercija. Šalutinė funkcija iššauti visą jų apkabą kuri suformuoja objektą panašų į ežiuką. Šis ežiukas atlieka automatinio kulkosvaidžių bokštelio funkciją t.y. jei šalia yra taikinys skirtingai nei granata žalojanti viską aplink, Hailstorm ežiukas šaudys tik į taikinį. Reapers ko gero pats azartiškiausias dviejų lengvų automačiukų rinkinys. Kiekvieną jų valdome atskiru mygtuku ir vienu metu galime efektyviai apšaudyti du skirtingose ekrano pusėse esančius taikinius. Be abejo žaidime yra ir vinčesteris ir raketsvaidis ir minosvaidis ir ugniasvaidis. Norint išvardint ir aptart viską reiktų paprasčiausiai rašyti naują straipsnį. Tačiau dar syk pamastykite apie aprašytus egzempliorius ir leiskite savo fantazijai pasimėgauti mintimis apie tai, kokias galimybes šis arsenalas suteikia žaidžiant tinkle.

Į pagalbą atskuba rezervinės pajėgos

Skyrelis tiems, kas savo PS3 prijungė prie interneto. Vėlgi.. Priešingai nei aš tikėjausi, Insomniac darbą atliko tobulai. Daugelio žaidėjų žemėlapiai išties dailūs, patogūs ir sukurti meistriškai tiek azarto tiek ir išvaizdos prasme. Kautynės įmanomos keliuose režimuose tarp kurių žinoma yra ir standartiniai Deathmach ar Capture the Flag. Visa, absoliučiai visa, informacija apie tai ką jūs veikėte on-line yra kaupiama jūsų profilyje. Vėliau sistema panaudos ją tam, kad parinktų jums oponentus labiausiai atitinkančius jūsų žaidimo stilių ir gabumus. Lag‘ų, eilių ar nepagarbaus elgesio on-line nepastebėta. Iš tiesų. Jei jūsų PS3 prijungta prie interneto RFM įgauna daug daugiau prasmės ir tikrai pretenduoja tapti žaidimu kurį „Jau metai laiko drožiu kasdien“.

Mūšio laukas po mūšio

Galiu pasakyt tik tiek. Mūšiui pasibaigus vėliavnešys išdidžiai stovi ir vėliava jo rankose nė krust. Nors atmosferiškai ir posilpnis RFM puikiai pademonstruoja ką gali PS3. Ir nebūtinai šaudyklės žanre. Turtingos ir įvairios aplinkos realiai mums parodo ir įrodo, kad PS3 susidoros su pačiais plačiausiais ir drastiškiausiais kūrėjų užmojais. Yra ir mažas vilties žiburėlis dėl RFM 2. Žaidime vis susidursite su trečiąja šalimi Cloven.

Manoma jok tai rusų fanatikai besikaunantys su Chimera. Dokumentacijoje minima, kad jie ryja kritusių draugų kūnus. Užuomina į tai, kad Anglijos išvadavimu žaidimas nesibaigs? Galbūt… Galbūt netrukus Insomniac pasiūlys mums nuotykius Europoje ar Rusijos gilumoje? Aš ne prieš… Tik su viena sąlyga. Tegu tai būna tikras išbaigtas ir vientisas žaidimas. Tech-demo jau padaryta ir ji nuostabi.