The Bourne Conspiracy (o toliau tiesiog Bornas) yra išskirtinis žaidimas. Išskirtinis todėl, kad priklauso žaidimų pagal filmus kategorijai ir yra įdomus. Ne tik įdomus, bet ir žaidžiamas. Didžiąją laiko dalį su malonumu. Dar jis išskirtinis tuo, kad jame sutinkame netradicinį požiūri į filmus pagal žaidimus. Siužetinė linija pasakoja apie pirmąją filmo dalį, tačiau ji vis pertraukiama tam tikrų Borno prisiminimų. Tai labai puikus sprendimas, nes pati juosta sena, tad kūrėjai nesibaimindami galėjo ją visą „nuspoilinti“ ir papildyti išgalvotomis idėjomis. Tai suteikė žaidimui labai svarbų elementą, kurio stokoja dauguma žaidimų pagal filmus — siužeto vientisumą. Beveik iki pat žaidimo pabaigos…

Deja ten kažkas Bim, Bam užsikerta ir nutrūksta. Greičiausiai baigės arba žaidimo kūrimui skirtas laikas, arba pinigai. Nepaisant to. Tai ko gero antras mano matytas žaidimas kurtas remiantis filmu, kurį žaisti bus įdomu nepriklausomai nuo to matėte filmą ar ne. Iki šiol toks žaidimas buvo tik vienas. Matrica. Kaip bebūtų keista, bet Bornas ir Matrica turi gerokai daugiau panašumų, nei šis. Tiesa klonu aš Borno irgi nepavadinčiau. Žaidimai pakankamai skirtingi ir kai kuriais aspektais Bornas pasirodo kur kas geriau nei savo laiku pavyko „Enter the Matrix“ žaidimui.

Kaip jau ir minėjau, žaidime pasakojama primojo filmo „Bornas: sunaikinta tapatybė“ istorija. Žaidimas prasideda nuo prisiminimo jachtoje, kurioje pirmą syki sudreba Borno ranka, ir jis sužeidžiamas. Vėliau veiksmas persikelia į realų laiką, žvejų laive ir toliau žaidimo eiga šiek tiek sunarpliojama. Keliaudamas realiame laike Bornas randa daiktų iš savo praeities. Kiekviena tokia akimirka lydima „flashback‘o“ peraugančio į naują misiją. Dalis šių misijų ne visai sklandžiai įpintos į siužetą, kad ir jau pagarsėjusi misija Lietuvoje. Žaidimą žaidžiau pakankamai atidžiai, bet taip ir nesupratau nei kas toks buvo Rurikas, nei kodėl jis lanko kažką pašarvotą VU, nei už ką turėjau jį nušauti. Antra vertus, neslėpsiu, buvo smagu palakstyti po Lietuvą, kad ir kokia sudarkyta ji buvo. Žaidimo pabaiga identiška kino juostos pabaigai, tik kažkaip kūrėjams nepavyko išlaikyti deramos įtampos ir įvykių sekos. Baigus žaidimą norisi pačepsėti… Na lieka burnoj toks jausmas, kad žaidimui pristigo mažo žiupsnelio druskos.

Kita vertus, jei kalbėsime apie kitus žaidimo aspektus, Borną galėčiau minėti tik geru žodžiu. Pirmas labai gilų įspūdi palikęs žaidimo bruožas tai aplinkos garsai. Reikia pastebėti, kad garso efektai sumiksuoti labai smagiai, taip pat ir praeivių pokalbiai ar bendras žmonių šurmulys. Šlubuoja tik ginkluotės garsinimas, kuris kartais lyg ir persimuša ar susipainioja su kitais garsais arba apskritai išnyksta. Įvykių sūkuryje ir bendrame triukšmo fone tai nelabai jaučiasi, juolab kad ir Bornas mieliau vietoj šaunamojo ginklo naudoja rankas ir kojas.

Štai ir priėjom prie esminio žaidimo perliuko. Kovos sistema. Lengviausia ją apibūdinti taip. Sprogstamas Enter the Matrix ir Assasins Creed kovos sistemų mišinys. Jei neesat žaidę kažkurio iš šių žaidimų, aišku sunkiai įsivaizduosite apie ką aš čia, tad panagrinėkim plačiau. Džeisonas Bornas dar vadinamas 3 milijonų JAV dolerių vertės ginklu. Ir ne šiaip sau. Artima kova žaidime labai primena scenas iš kino filmų, kūrėjai net paaukojo dalį patogumo, kinematografinio įspūdžio vardan. Kumštynių metu žaidimo kamera stengiasi elgtis taip pat, kaip elgiasi tikra filmavimo kamera. Ieško gražiausio taško scenos pavaizdavimui ir nuolat šmirinėja apie besikaunančius, kartais pasirinkdama visiškai nenuspėjamą kampą. Iš pradžių tai trikdė, tačiau ilgainiui akis apsiprato ir kovoti pasidarė net smagiau.

Kovos sistema sudaryta iš dviejų smūgių, bloko ir kontratakos. Smūgiai į galvos ir torso sritį gali būti sujungti į trumputes, bet įspūdingai pasibaigiančius kombinacijas. Kiekvienas sėkmingai taikinį pasiekęs smūgis šiek tiek papildo specialų Borno matuoklį, jei sėkmingai atliekame visą kombinaciją matuoklis pasipildo greičiau. Tokiu būdu mes kaupiame energiją specialiams judesiams, kurie visais atvejais, išskyrus kovas su bosais, baigiasi oponento mirtimi. Specialūs judesiai, priklausomai nuo to kiek matuoklyje sukaupta energijos gali būti atlikti ir prieš daugiau nei vieną oponentą, kitais žodžiais tariant jūs galite akimirksniu išjungti tris oponentus, trimis tiksliais mygtuko paspaudimais. Tačiau esminis smagumas kovose yra jų interaktyvumas.

Šiame žaidime naudojama intuityvios kovos sistema. Esmė tame, kad jei super judesius atlieki šiaip plyname lauke, kur šalia nėra nei kokio kastuvo, anei kelmo, tai Bornas paprasčiausiai sulaužys oponentui rankas kojas ir tuo viskas baigsis. Bet jei šalia bus kiti objektai, Bornas gavęs nurodymą atlikti super judesį mielai jais naudosis. Yra dviejų tipų kontekstinės atakos. Pirmoji jų naudojant stacionarius aplinkos objektus: sienos, kriauklės, elektros skydinės, ant sienų kabantys gesintuvai ir t.t. Bornas neima šių daiktų į rankas, bet bloškia į juos savo oponentus.

Vaizdai išties įspūdingi, ypač kai kalbam apie dūžtančius objektus (o jų labai daug), bet ir kitais atvejais kaktos ir sienos susidūrimai užgniaužią kvapą, vien dėl puikaus įgarsinimo. Antrasis kontekstinės žalos tipas susijęs su daiktais kuriuos Bornas gali paimti. Tai nevyksta taip dažnai kaip norėtųsi, tačiau jei atlikdamas super smūgi, Bornas po ranka aptinka kokią kėdę, atsuktuvą, stiklo šukę ar panašiai, jis šiuos daiktus stveria ir padaro labai skaudžiai. Reikia pripažinti, kad iš esmės kurdami žaidimą apskritai ar kovas konkrečiai, kūrėjai daugiausiai dėmesio skyrė kino įspūdžio sukūrimui. Tai šiek tiek apribojo ir supaprastino pačią žaidimo mechaniką, tačiau dėl to žaidimas mažiau patrauklus netapo.

Kalbant apie kinematografinį įspūdį svarbu paminėti ir interaktyvius video intarpus. Tai čia tai ten, kovas nutraukia trumpi video intarpai. Jų metu paprastai matom Borną pakliuvusį į nemalonią arba labai nemalonią padėtį. Tik pamatęs, kad prasidėjo filmukas visada kažkaip atsipalaiduoju ir leidžiu rankom pailsėti… Tik ne žaidžiant Borną. Keletą sykių teko pradėti misiją iš eilės nes filmuko metu nespėjau paspausti reikiamo mygtuko. Esmė tame, kad jei filmuke rodoma kaip Bornas neša mėsas stogais, bet kurią akimirką gali pasirodyti komanda spustelti vieną ar kitą mygtuką. Jei spėsi jį paspausti laiku, Bornas peršoks kažkokią kliūtį. Jei nespėsi, jis visu gražumu tėkšis ant šalto grindinio, o tu keliausi į paskutinį „checkpoint“. Apie artėjančią komandą paspausti tam tikrą mygtuką informuoja ir specifinis garsas, tad ilgainiui žiūrėdamas filmuką išmoksti ir pailsėti, ir nemirti. Ši savybė nėra revoliucinė naujovė. Vienaip ar kitaip ją esam matę ir kituose žaidimuose, bet Borno atveju ji groja ypatingą reikšmę, nes faktiškai visada yra lemiama. Žinoma svarbiausia yra tai, kad šie mini žaidimai video intarpų metu paprasčiausiai pagyvina žaidimą, padaro jį nuoseklesnį ir sukuria tam tikrą įtampą.

Žaidime yra ir šaudymo režimas. Jis neįdomus, bet būtinas. Nesiplėsiu, nes naudojamas standartinis „Tūpk už priedangos ir šaudyk“ modelis. Tikrai nėra ką pasakoti. Tiesa super judesius galėsim atlikti ir susišaudymo metu, tokiu atveju tiesiog pamatysime kaip Bornas iššaudo visus slo-mo režime. Atrodo gražiai, bet kadangi patiems nieko daryti nereikia, tai truputi nuobodu.

Nieko nepasakosiu ir apie vairavimo lygį. Jis yra tam, kad būtų. Mini Cooper‘io, kurį vairuoja Bornas, valdymas ir fizika vargiai perlipa per vidutinės „arkadkės“ lygį.

Paskutinis žaidimo aspektas kurį liko aptarti turbūt būtų grafika. Reikia pripažinti, kad žaidime labai mažai tokių vietų kurias pamatęs norėtum sakyti „och!“ ar „ach!“. Žaidimas susuktas ant „Unreal“ varikliuko ir atrodo gerai. Žaidimo architektūra miela, lygių dizainas taip pat. Personažų modeliai išraiškingi, dailiai animuoti. Tačiau kol nevyksta muštynės ar susišaudymas tai viskas ką galima pasakyti apie grafiką. Gražu, bet nieko ypatingo. Prasidėjus kovai situacija ženkliai pagerėja ir galima tikėtis kvapą gniaužiančių vaizdų. Vis dėl tų lužtančių, dūžtančių ar sprogstančių aplinkos objektų. Jų kiekis milžiniškas, tad kautynių metu įspūdis apie grafiką gerėja. Galų gale po susišaudymo vienoje iš Paryžiaus laiptinių nutariau, kad žaidimo grafika išties ne prasta. Tiesa bendrą įspūdi apie ją šiek tiek griauna nuolat ekrane esantis „grūdo“ efektas, jaučiu tai varikliuko ypatumai, nes Bornas tikrai ne pirmas Next-Gen žaidimas su Last-Gen efektais.

Na ir pabaigai… Bendroje žaidimų masėje Bornas neatrodytų kaip labai išskirtinis projektas, bet kaip žaidimas pagal filmą, tai tikras perliukas. Savo kategorijoje Bornas šiais dienai yra neabejotinas lyderis ir greičiausiai jis paklos visai neprastus pamatus tolimesniam High Moon Studios ir Sierra darbui su frančize. Žaidimas jau turi integruotą pasiekimų sistemą PS3 versijoje, greičiausiai jau visai netrukus ji bus sujungta ir su trofėjų sistema. Deja tai vienintelis faktorius nulemiantis ilgesnę žaidimo gyvavimo trukmę. Borne nėra nei kelių žaidėjų režimo nei kažkokių ekstra režimų vienam žaidėjui. Iš esmės tai žaidimas kurį pereiname vieną sykį ir padedame lentynon. Manau būtent šis veiksnys labiausiai ir turėtų lemti tavo pasirinkimą, pirkti žaidimą ar ne.