Naująjį Simpsonų žaidimą galėtume lengvai nominuoti keisčiausiojo metų žaidimo kategorijoje. Tai nepaprastas kūrinys, kurį visų pirma labai sunku įvertinti, o antra jis priklauso tai žaidimų kategorijai, kur jis arba labai patiks, arba bus atmestas jūsų kaip visiškai nevykęs. Viduriuko čia nėra. Tad kaip visų pirma vertinti tokį žaidimą? Iš vienos pusės žiūrint, tai gan neįdomus platformeris su gerokai nervus gadinančiomis „gameplėjaus“ problemomis, sukurtas pagal žymią licenciją. Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, pats žaidimas puikiai žino kas toks jis yra ir tą savo pranašumą išnaudoja beveik kiekviename žingsnyje. Pagrindinė žaidimo idėja – visos žaidimų rinkos parodija, pasinaudojant tikriausiai žymiausiu parodijų filmuku „Simpsonai“. Šioje vietoje žaidimas savo darbą atlieka tiesiog fantastiškai, taip fantastiškai, kad netgi beveik užmiršti lėkštą „gameplėjų“.

Taigi, žaidimas prasideda išties įdomiai. Bartas dėka ypatingų aplinkybių randa žaidimo „The Simpsons Game“ instrukciją, kuri nukrito tiesiai iš dangaus. Jis greitai supranta, kad šis žaidimas suteikia visai jo šeimai ypatingas galias. Tuo pat metu mieste pasirodo naujas žaidimas „Grand Theft Scratchy“ ir Bartas prisiekia jį gauti, nepaisant visiškai priešingos Mardžės nuomonės. Ji pradeda kampanija siekiant sustabdyti smurtą video žaidimuose. Tuomet pasirodo Kodo ir Kang, bei pradeda sprogdini miestą. Greta šių įvykių, Simpsonų šeima greitai supranta, kad jie yra įkalinami kitoje dimensijoje, pavadintoje „the game engine“ (žaidimo varikliukas), kur atsiranda kompiuteriniai žaidimai. Ši vieta išties ypatinga, kadangi joje sutiksite daugelio žymiausių žaidimų parodijas, pradedant Mario ir baigiant Amerikietiško futbolo žaidėjais. Žaidime taip pat turėtumėte sutikti ir kelioliką personažų iš Simpsonų serialo, bei žaidimų industrijos. Visi šie veikėjai ir įvykiai galiausiai susijungia į vieną didelį ir, galėtume sakyti, netgi labai keistą nuotykį. Gerbėjai pasijus, tarsi į jų konsoles nužengė dar viena Simpsonų serija. Šįkart apie žaidimus.

Kaip jau tikriausiai supratote, šiame Simpsonų žaidime pagrindinis jų ironijos taikinys yra patys žaidimai. Visa linksmoji šeimynėlė patenka į pasaulį, kuriame didžioji dauguma dalykų yra tiesiogiai perkelti iš video žaidimų pasaulio. Ypač gerą įspūdį palieka „Grand Theft Auto“ ir visos Japonijos žaidimų kultūros parodijos, prie kurių dera ir užuominos į „Medal of Honor“, „Everquest“ ar „Shadow of Colossus“. Drąsiai galima teigti, kad būtent noras išvysti vis daugiau taiklių parodijų žaidimų pasaulio atžvilgiu ir yra didžioji priežastis, verčianti mus žaisti toliau. Scenaristai savo darbą atliko išties puikiai, kadangi visas žaidimų pasaulis pateikiamas iš tokių ganėtinai įdomių pozicijų, jog labai dažnai tu esi tiesiog priverstas sutikti – taikliai ir teisingai pastebėta. Šalia to, dar galime paminėti ir nuolat išlendančius įvairių Simpsonų serialų siužetų nuotrupas, bei atsirandančius veikėjus, kuriuos geresnę atminty turintis Simpsonų žiūrovas prisimins labai greitai.

Bet šalia gardžių juokelių apie žaidimų industriją, jūs labai greitai pastebėsite, jog žaidimo „gameplėjus“ iš tiesų turi problemų. Tai ir nereikiamų rakursų atsisukanti kamera, dažnai tokiu būdu netgi sutrukdanti žaisti, o ir didžioji dalis užduočių, kurias gausite žaidime, yra paprasčiausiai nuobodžios. Keliaujant per misijas, netruksite suprasti, jog didžiuma žaidimo – tai lyg paprastas platformeris, kur jums reikia daug šokinėti ir spręsti lengvas užduotis. Taipogi ir daužyti amerikietiško futbolo žaidėjus, miniaturinį klouną Traškį ar iškviesti komiksų vyruką. Deja atmetus Simpsonų faktorių, didžioji dalis užduočių yra paprasčiausiai nuobodžios, o kovos jaučiasi tarsi būtų nužengusios iš ankstyvųjų 90-ųjų Simpsonų žaidimų.

Tačiau tai nebūtų Simpsonai, jeigu nesugebėtų pasijuokti iš savo pačių problemų, nes būtent šios problemos ir pasitaiko dažniausiai panašaus žanro žaidimuose. Taigi, žaidime jums reikės surinkti vadinamąsias klišes arba šablonus, kurie bus pažymėti paties komiksų vyruko. Ten bus pavaizduotos lavos upės, nematomi barjerai, veikėjo nesugebėjimas plaukti, perdirbti priešai, palydos misijos ir visos kitos klišės, dažniausiai pasitaikančios video žaidimuose. Šioje vietoje įdomiausia vieta yra tai, jog žaidimas ne tik išryškina blogiausias žaidimų puses, bet ir priverčia jus pačius išgyventi juos. Taigi, pasišaipę iš palydos misijų, žaidimas labai greitai suteikia jums patiems galimybę atlikti šią užduotį. Galime pasveikinti žaidimo kūrėjus, kadangi būtent šių klišių perkėlimas į tikrą žaidimą ir suteikia „gameplėjuj“ šitiek problemų.

Na, o pakalbėjus apie „gameplėjų“ gan abstrakčiomis frazėmis, pats laikas pažvelgti į jį ir kiek konkrečiau, o ypatingai į keletą speficinių jo vietų. Visų pirma, jau nuo pat žaidimo pradžios jums bus prikabintas antras Simpsonų šeimos atstovas, su kuriuo teks bėgioti ir atlikinėti užduotis. Tiesa, jeigu surasite draugų, yra galimybe šį personažą paversti ne kompiuterio valdomu, bet jeigu esate vienas kaip pirštas, tuomet teks kliautis tik jais. Kaip įprasta, dažnai jūsų kompiuterinis padejėjas pridarys jums nemažai rūpesčių, ypatingai vietose, kur norint įvykdyti užduotį reikės abiejų sutartinio darbo ar jų specialių gebėjimų, pavadintų jėgomis. Visa, laimė kad yra galimybė bet kada pakeisti valdomą veikėją vos per kelias sekundes.

Gan svarbūs viso žaidimo procese yra ką tik paminėtieji veikėjų specialūs sugebėjimai. Tiesa, kažin ar juos išeitų vadinti beprotiškai įdomiais, bet papildomo linksmumo į žaidimą jie visgi įneša. Bartas gali naudoti laidynę, su kuria galima linksmai šaudyti į priešininkus ar tiesiog numušti reikiamus objektus. Jis taip pat gali gauti „Bartman“ gobtuvą ir pakilti į orą. Tuo tarpu Homeris gali pasiversti į milžinišką kamuolį, bei ridinėjant su juo numušinėti priešininkus. Jis taipogi gali pasiversti į lipnų Homerį, bei savo priešininkus užpulti lipniaisiais kamuoliukais. Lizos arsenale yra saksofonas, kurio pagalba ji gali priversti priešininkus pulti vieni kitus, o specialiose lygių vietose ji gali pasinaudoti savo budistinėmis galiomis, bei išsikviesti milžinišką ranką iš dangaus, kuri gali arba gerokai aptrankyti priešininkus, arba įvairius žemėlapyje esančius objektus pakelti ir numesti į reikiamą vietą, šitaip padarant jums praėjimą. Galiausiai Mardžė yra apginkluota megafonu, kurio pagalba įvairius praeivius jį gali įkalbėti daryti reikiamus dalykus, tokius kaip sugriauti ką nors, įkalbėti ką nors ar primušti keletą vyrukų. Ir visa tai skamba labai įspūdingai, bet didžioji dalis misijų bus per lengvos, kad būtų galima normaliai panaudoti šias savybes.

Tuo labiau, kad jums tikrai nebus labai daug laiko bandyti rasti vietų, kur naudoti šias super galias. Kadangi pagrindinės istorijos režimą įvykdysite per maždaug šešias – septynias valandas, jeigu neužtruksite pernelyg ilgai apžiūrinėdami Springfildo miesto įžymybes (visas miestas atkurtas išties labai neblogai, tačiau dažnai tyrinėti jį tampa gan sudėtinga, dėl nepatogaus keliavimo pėstute. O automobiliais važinėjimasis yra gan limituotas), ar bandydami surinkti kiekvieną įdomesnį daiktelį.

Kita žaidimo sritis, kurią galima vertinti pačiais geriausias yra jo grafika. Žaidimas atrodo taip įspūdingai, jog kartais susimąstai, ar tik nežiūri dar vienos TV serijos. Visi veikėjai ir aplinkos nupiešti, bei animuoti yra taip, kad kartais taipogi sunku suvogti kada gi baigiasi koks nors intarpinis filmukas ir prasideda realus žaidimus. Linija tarp šių dviejų erdvių yra ištrinta beveik maksimaliai. Kartu su gražiomis ir aiškiomis spalvomis, prieš mūsų televizorių ekranus išnyra tikrų tikriausi Simpsonai. Tokius pat gražius žodžius galėtume pasakyti ir apie žaidimo įgarsinimą. Visi animacinius veikėjus įgarsinantis aktoriai savo balsus paskolino ir žaidimui, tad tie kuriems teko pažiūrėti šį serialą originalo kalba, tikrai atpažins pažįstamus balsus.

Tokios kategorijos žaidimai, kaip „The Simpsons Game“, dažnai tikrai nepasirodo. Subtilus humoras, puikus scenarijus ir gražūs vaizdai – šių dalykų žaidimas turi tikrai daug. Tačiau jis turi ir kitą pusę, kiek tamsesnę, tai kiek sunkokas įveikti nekantriems žaidėjams „gameplėjus“, bet jeigu sugebate įsijausti į žaidimo istoriją, juoktis iš jums pateikiamų dalykų ir „neprisiknisinėti „ prie smulkmenų, tuomet „gameplėjaus“ problemas, manau, lengvai užmiršite. O visa kita žaidime tiesiog trykšte trykšta sąmojais ir Simpsonų serialo atmosfera, kuri žaidime atkurta tiesiog fantastiškai. Turbūt iš visų mano žaistų Simpsonų žaidimų, šiame aš iš tikrųjų jaučiausi, lyg būčiau sekančio serialo žiūrovas. Tad jeigu per šias Kalėdas ieškate žaidimo, kitokio negu pirks visi likusieji, tuomet „The Simpsons Game“ privalo būti rekomenduotas.