Nekenčiu šito žaidimo kūrėjų. Ne, ne iš tikrųjų. Aš draugiškai. Bet jei manęs paklaustų 'kodėl', tai sakyčiau, kad už pasaką be galo. Ne, aš suprantu, kad Harių Poterių vaikams niekada nebus per daug, bet kam mums reikia daugiau? Spiderwick apskritai kaipo toks projektas atsakė į šį klausimą. Reikia daugiau todėl, kad atsiranda žmonių, galinčių padaryti geriau. Ir tokiu būdu tie, kurie sukūrė šitą žaidimą, tęsia tą nesibaigiančią pasaką. O dabar didysis klausimas: ar tikite pasakomis?



Viskas prasidėjo po to, kai Artūras Spaidervikas (su Artojumi neturintis nieko bendro ) atrado aplink savo dvarą alternatyvų pasaulį. Kadangi pats buvo mokytas žmogus, didžiąją dalį visų savo pastebėjimų jis užfiksavo žurnale/knygoje. Po to jo istorijos linija nutrūko ir užleido vietą šių dienų dramai: jauna trijų vaikų motina išsiskyrė su savo vyru ir persikėlė į užleistą Spaiderviko dvarą. Bet nuo šio taško motina mums neįdomi, todėl aptarkime visus tris vaikus, kuriuos mums teks valdyti: du dvyniai broliai Simonas ir Džeredas bei jų sesė Malori. Džeredas tai aišku visų įvykių ašis – tuojau pat išgriauna dvaro sienoje skylę, pakyla mažyčiu liftu į Spaiderviko slaptas dirbtuves palėpėje ir pradeda raustis. Atkapstęs kiek aukščiau minėtąją Artūro knygą vaikas imasi ją studijuoti ir jau labai greitai įsitikina, kad jų pasaulis – ne vienintelis. Bandydamas kažką aiškinti sesei arba broliui Džeredas nesusilaukia jokio dėmesio, o tik spyrio per sėdimąją ir būną greitai pavaromas šalin. Bet berniukui kas? Pasiema tokią gerą, medinę beisbolo lazdą, susiranda kažkokį įnamį, tas jam atkapsto akmeninį žiedą, pro kurį galima matyti alternatyvų pasaulį ir nuotykiai prasideda... Didysis klausimas išlieka: ar tikite pasakomis? O jei netikite, tai galbūt norite patikėti?