BG&E yra šedevras, todėl, net ir menkai besidomint kompiuterinių žaidimų rinka, būtų kvaila nekreipti dėmesio į šį žaidimą. Kūrėjų kompetencija žaidimų kūrimo srityje matoma kiekviename Džeid žingsnyje. Vienintelis žaidimo minusas yra tas, kad jis per trumpas — jį pereiti užteks poros vakarų, o tikros peržaidimo vertės lyg ir nėra. „Ubi Soft“ mėgina į tai atkreipti dėmesį, pateikdama „geriausių pabaigimo laikų lentelę“, tuo bandydama paskatinti peržaisti žaidimą vardan varžybų.

Chris O'Regan, „Wicked Toast“

Pavardės… Daugelis žaidėjų jau tikriausiai atkreipė dėmesį į tai, kad žaidimų pasaulyje vis dažniau figūruoja pavardės. Žaidimo pabaigoje bėgantys titrai jau nėra tokie svetimi, ir, manau, ne vienas iš jūsų, sužaidę gerą žaidimą, stebi bėgančius „credits“ bent jau iki tos vietos, kol žaidimo kūrėjus pakeičia marketingo ir lokalizacijos skyrių darbuotojai.

Kažkada mūsų galvose pavardžių buvo mažai, daugelis apskritai težinojo poną Sidą Mejerį, poną Karmaką ir, galbūt, poną Šigeru Myamoto. Priimant sprendimus dėl vieno ar kito žaidimo įsigijimo, mums visų pirma rūpėdavo draugų nuomonė, vėliau — asmeninė patirtis ir pomėgiai, galų gale kūrėjai bei leidėjai.

Tačiau laikai keičiasi, todėl dabar pavardės, nors ir nėra esminis ar lemiamas faktorius, jau „groja“ šiokį tokį vaidmenį žaidėjo sąmonėje. Šiandien dažnas žaidėjas žino, ko verti žaidimai, sukurti pagal Tomo Klensio knygas, ko galima tikėtis iš didžiai gerbiamo Hideo Kojimos darbų. Manau, pats laikas pristatyti jums dar vieną genijų, kurio, galbūt, nežinojote, nes lig šiol jo darbų profilis buvo gana vaikiškas. Kalbu apie būtybės, su atskirtom kūno dalim tėvą, „Raymano“ kūrėją, Michaelį Ancelį.

Neabejoju, kad su šiuo šedevru daugelis esate praleidę nemažai malonių valandų. 1999 metais tik baigęs antrąją „Rayman“ dalį, Michaelis ėmėsi kurti super slaptą projektą, kurį savo darbdaviams — kompanijai „UbiSoft“ — pristatė kaip BGE. Tada didžioji šio slapto projekto dalis buvo popieriuje bei Ancelio galvoje, o žaidėjų pasaulis apie jį nebuvo informuotas. Kalbama, kad darydamas „Rayman 3“, Michaelis be paliovos galvojo apie BGE įgyvendinimą ir galų gale jo svajonės išsipildė. Žaidimui buvo „uždegta“ žalia šviesa…

Harmonija„Beyond the Good and Evil“ — fantastiškas žaidimas. Tiesa, tai nėra vienas iš tokių žaidimų, kuriuose žaidėjas „šokiruojamas“ technologinėmis naujienomis: žaidimo grafika, siužetas, garsas bei valdymas sukurti gerai, tačiau kažko įstabaus nerasite. Mane nustebino kas kita — žaidime vyrauja sklandanti harmonija, o blogas emocijas sukeliančių dalykų iš viso nėra. BGE tiesiog puikiai apjungia visas sudedamąsias gero nuotykių žaidimo dalis, turi savo stilių ir yra originalus. BGE — kažkas tikrai naujo ir dar nepatirto, kažkas tokio, ką turėtų išbandyti kiekvienas smagių nuotykių mėgėjas.