Iš visų žaidimų kuriuos spėjau išmėginti su Wii, geruoju prisimenu tik vieną. Styveno Spilbergo „Boom Blox“. Apie jį rašiau prieš metus savo blog’e, tad jei netingu, keliaukit ir paskaitykit. Nors nepažadu, kad nesikartosiu rašydamas šią apžvalgą.

Na gerai. Iš tiesų tai yra du Wii žaidimai kuriuos myliu. Jau minėtas „Boom Blox“ ir jo tęsinys „Boom Blox: Bash Party“. Apie jį ir ketinu papasakoti.

Kablinkšt, kabarkšt, jablinkšt!

Visų pirma trumpai apie tai kas yra tas „Boom Blox“. Tai išskirtinai Wii sistemai kuriamas žaidimas, kurio idėjos autoriumi vadinamas Holivudo guru Styvenas Spilbergas. Iš esmės, tai milžiniškas smagių galvosūkių rinkinys, kuriame žaidėjai tiesiog gerai leidžia laiką, pasirinkę įdomiausią užduočių tipą. Dabar jų jau kelios dešimtys, tačiau visos jos išveistos iš centrinės mechanikos — kaladėlių statymo ir griovimo.

Kiekvienas žaidimo lygis yra lyg savotiška iš kaladėlių pastatyta struktūra. Kaladėlės būna įvairiausių tipų: sprogstančios, išnykstančios, skleidžiančios muzikos garsus, užkrečiančios kitas kaladėles ir t.t. ir panašiai. Taip pat yra kaladėlės deimančiukai, kurios, visais atvejais ir tampa pagrindiniu žaidėjo tikslu. Na pavyzdžiui. Turime lygį, kuriame stovi iš kaladėlių pastatyta pilaitė. Joje matome tam tikrą kiekį deimančiukų. Mūsų užduotis, numušti kuo daugiau deimančiukų atlikus kuo mažiau ėjimų. Mušti juos galėsime įvairiausiais būdais. Vienuose lygiuose valdysime milžinišką timpą, kurios pagalba galėsim iššauti bet kurią kaladėlę, kituose valdysime patranką, švaistysimės boulingo kamuoliais, bombomis ar šiaip guminiais kamuoliukais. Jau originaliajame Boom Blox buvo aibė galimybių, o Boom Blox: Bash Party jų kelis sykius daugiau!

Haaarrrrrrrrrr!

Tiesą sakant, Bash Party pasiūlo aibes naujų sprendimų, kurių nebuvo originaliajame žaidime. Čia gali tekti sudalyvauti jūrų mūšyje, kur mus atakuos milžiniški aštuonkojai, gali tekti traukti deimančiukus iš jūros dugno, ar sprogdinti ištisas planetas atvirame kosmose. Tai viena iš priežasčių, kodėl Boom Blox: Bash Party, paliko kur kas geresnį įspūdį nei pirmasis žaidimas.

Tačiau teigiamą įspūdį palikusių priežasčių yra ir daugiau. To priežastis EA sprendimas nedaryti drastiškų pakeitimų žaidimo mechanikoje, o keliauti galimybių išplėtimo ir įvairovės keliu. Bazinė žaidimo mechanika išliko identiška. Nusitaikome, fiksuojame tam tikrą tašką ekrane, atliekame metimą, šūvį ar panašiai. Ši mechanika ne tik pasiutusiai smagi, bet ir labai patogi. Ji neutralizuoja pagrindinį konsolės trūkumą. Kaip žinia, žaidėjo veiksmai ekrane perduodami infraraudonųjų spindulių pagalba, tad mums aktyviai judant, konsolė neretai „pameta“ kursorių. Mane asmeniškai tai pasiutusiai erzina žaidžiant šaudykles. Aš noriu judėti ir straksėti taip pat, kaip visi tie laimingi žmonės Wii reklamose, bet… Kai tik bandau tai daryti, valdymas „pareina šaibom“. Su Boom Blox taip daugumoje lygių taip nenutiks, mat nusitaikius, taškas užfiksuojamas, tad metimo metu gali staipytis ir maivytis kiek nori. Ši mechanika puikiai tebeveikia net ir išplėtus žaidėjo galimybes ir patirtį žaidime.

Spalvų derinimo lygiuose galima žaisti agresyviai, nors iš tiesų, pakanka rasti tą vienintelę teisingą kaladėlę, o visą kitą padarys grandininė reakcija.

Kitas dalykas žaidimo siužetas. Pirmasis Boom Blox pasižymėjo dailiomis įvadinėmis istorijomis, kurios ilgainiui prarado rimą, o kartu ir žavesį. Iš S.Spilbergo vardu pažymėto žaidimo tikėjausi daugiau, tad toks aplaidumas mane labai nuvylė. Iš Bash Party jau nesitikėjau jokio siužeto. O jo ir nėra. Įvadiniai filmukai prikimšti dailių piešinių ir kvailoko teksto greitai atsibosta, todėl ramia galva juos prasuki. Ką gavom mainais? Šimtą sykių daugiau ir įvairesnių lygių. Kitais žodžiais tariant, pavadinime esantis žodelis „Party“, tikrai pateisina turinį. Bash Party tai beprotiška kaladėlių daužymo šventė ir tiek.

Kosmosinis golfas vež… Garantuotai mylimiausia, visų ateities verslinikų pramoga!

Žaidimo grafika kažkiek pagerėjo, tačiau tai tik kosmetika. Labiau dėmesį atkreipčiau į optimizaciją. Originalusis Boom Blox garsėjo nestabiliu kadrų kaitos greičiu, dabar lag‘as beveik nejaučiamas, nors pasitaiko. Ypač pradedant išsidirbinėti su kamera. Niekur nedingo ir lygių kūrimo režimas (galit kurti savo lygius ir dalintis jais su kitais žaidėjais), taip pat galimybė parsisiųsti papildomo turinio. Jūsų dėmesio laukia papildomi šimtai lygių!

Labai teigiami pokyčiai atsirado interaktyvumo srityje. Gyvosios žaidimo kaladėlės, apsimetančios žvėreliais, piratais, narais ar astronautais, nuolat kažką veikia. Dažnai susipeša. Būna, kad svaidydamiesi akmenimis nugriauna kokią struktūrą. Tokiu būdu vienuose lygiuose jie pagelbėja, kituose už tą pagalbą norisi juos nudaužti. Smagu, kad galima pasielgti ir taip.

Ir šiaip kosmosas įnešė gaivių pokyčių į žaidimą. Kaladėlės vakuume… Kažkas tokio!

Bash Party, bent jau man pasirodė kur kas drąsesnis, nei pradininkas. Iš esmės abu jie lengvai įveikiami žaidimai, tačiau įveikti lygį aukso medaliui ne visada paprasta. Dažnu atveju reikia gerai pagalvoti ir į kaladėlių daužymą pažvelgti iš matematinės perspektyvos. Tai įtraukia. Ypač turint galvoje pamišusiai smagią žaidimo fiziką. Esmė tame, kad antroje dalyje, kūrėjai gan dažnai pakiša tokių lygių, kur užsikasi apskaičiavimuose, bet teisingo sprendimo rasti nepavyksta. Tada ateina laikas absurdiškiems sprendimams. Juokingiausia tai, kad dažnu atveju jie pasiteisina 110 procentų. Na pavyzdžiui. Pastatyta sudėtinga struktūra, kurios gelmėje tūno žalios kaladėlės ir deimančiukai. Lyg niekur nieko, žaidėjui duodama timpa ir priešais tą struktūrą, ant pakylos, pastatomas dar vienas žalias blokelis. Na visi mokslinčiai iškart ima ieškoti trajektorijos, kuria iš timpos paleistas žalias blokelis skris, pateks į pastato vidų, ten susilies su kitu žaliu blokeliu ir viskas išlėks į orą. Paskui seka valanda nesėkmingų bandymų, kol galų gale supranti, kad tas pastatas laikosi ant vieno milžiniško bloko. Tereikia jį pati iššauti su timpa velniop ir viskas sėkmingai nugriūna. Žaidimas dažnai apeliuoja į tai, kad žaidėjas bus primiršęs kokios neribotos galimybės jam suteiktos, o kad užsimiršti būtų lengviau pakišinėja, atseit teisingus sprendimus. Tai užveda.

Povandeniniai lygiai įspūdingi tuo, kad juose kaladėles reikia ne mesti ant žemės, bet traukti į viršų.

Iš esmės, Boom Blox Bash Party tai puikus žaidimas laisvalaikiui. Neįpareigojantis, linksmas, iššaukiantis. Bash Party iššūkis dar didesnis dėl viduje įsiūtos pasiekimų ir medalių sistemos. Kol neturėjau šių žaidimų, laisvą laiką marinuodavau žaisdamas Bejeweled ar Sudoku, tačiau šie žaidimai jau kuris laikas nebenaudojami. Boom Blox pats savaime nemažiau smagus, nei dauguma galvosūkių žaidimų, o Wii suteikiamas valdymas tą smagumą dar labiau išryškina.