Tu esi vienas name. Kieme auga vos viena saulėgrąža. Kad būtų saugiau, pasistatai kelias žoliapjoves ir užsitrauki užuolaidas kuo atidžiau, kad net akies krašteliu nematytum tų šnopuojančių, galūnes mėtančių ir šlepsinčių zombių. Pagalbos?!

Ką belieka tokiu atveju daryt? Paruošt galingam mūšiui jau apginkluotus augalus, gudriai juos išdėliot taip,kad prisikėlęs Maiklas Džeksonas nenumuštų priešakinių linijų su moonwalk`u, pasirūpint užtektinai saulės energijos ir laikytis!

Jau gana daug laiko praėjo nuo šio žaidimo pasirodymo. Todėl manau,kad daugelis turėtų būti bent girdėjęs pavadinimą Plants vs. Zombies, kadangi savo laiku jis buvo išjudinęs ne vieną games.lt bloger`į. Jei nesi artimiau susipažinęs su šiuo PopCap kūriniu, skaityk toliau atsipūtęs, nes daug gilintis čia tikrai nereiks. Iš dainos žodžių neišmesi,o šio žaidimo dainoje atskleidžiama pagrindinė žaidimo mintis: „There`s a zombie on Your lawn“. Tavo kiemas patraukia zombių akis, o tai nėra gerai. Vyriausiasis zombis žaidimo metu karts nuo karto pasiunčia raštelį,kuriame rašo, kad nori suvalgyti Tavo smegenis. Tad ir viso vargo tikslas yra akivaizdus – reikia su visom turimom pajėgom apginti namą nuo zombių, kad jie nepatektų į vidų ir nesuvalgytų Tavo smegenų. Atrodo,eilinis tower defence stiliaus žaidimas, tačiau tenka pripažint, kad tai ne šiaip vidutiniškas, leidžiantis jį laikyt įjungtą vos kelias valandas, kai turi laisvo laiko, bet geras, kokybiškas žaidimas, kurį Tu laikysi įsijungęs ne dieną ir ne dvi, ir net ne visada kai turėsi laisvo laiko.

Žaidimo kūrėjai labai sąmojingai sužaidė. Jie padarė ne buką flash`inį, o pilnavertį, kelioms konsolėms tinkantį žaidimą, kuris visu kuo traukia. Atrodo, kiek galima išspausti iš kiemo ir kelių augalų? Pasirodo, kad galima labai daug. Visai nevalingai šitas žaidimas papildo teiginį, kad visa,kas susiję su zombiais, yra kieta.

Žaidimas prasideda paprastai. Stovi vos viena saulėgrąža, kažkoks nukvakęs ar tai pagiriotas kaimynas pasako, ką Tau reikia daryti, per kelias minutes prisikaupi kiek saulės energijos ir jau tada su turimais resursais bandai įveikti tuos kelis zombius,kurie pačioje pradžioje pasirodo. Lygiams keičiantis,daugėja zombių rūšių, augalų, be to keičiasi ir aplinka.

Turbūt jau minėjau žaidime esančias saulėgrąžas? Tiesą pasakius, tai yra svarbiausio žaidimo resurso tiekėjos. Jos gamina saulės energiją, iš kurios gaminami visi kariai. Dar, atrodo, nieko, kai koks skraidantis zombiukas nuneša kelias saulėgrąžas dieną, tačiau naktį, kai saulė nekrenta iš dangaus, saulėgrąžas tenka saugoti ypač atidžiai. Be jų juk visas darbas sustos! Net ir tada, kai jau atrodo, kad turi pakankamai prisikaupęs saulės energijos, nereikia atsipalaiduot. Gi nežinai kokio dydžio bus kitas zombių antplūdis!

Kabliukas, kuris labai užkabina žaidime, yra ėjimas aukščiausiojo lygio link. Keičiantis lygiams,keičiasi sudėtingumas, aplinka, atrakinami nauji „kariai“, atsiranda naujų zombių. Net nesitikėjau, kad bus tokia įvairovė. Ne tik,kad lygių žvėriškai daug, tačiau iki pat galo išlieka tas toks klaustukas – gal dar ne viską atrakinau? Ir iki pat žaidimo galo tikrai neliksi nusivylęs. Ypač mane nustebino augalų gausa ir jų galimybių įvairovė. Nors galiausiai, žaidimo eigoje,ir turėsi savo strategiją, baigsi šokčiot nuo vienosnaujovės iki kitos, tačiau kažką pasiimti nematyto vis tiek bus įvykis. Nėra tokio daikto, kuris būtų absoliučiai nereikalingas.

Ne be reikalo apie strategiją užsiminiau. Zombių rūšių čia yra žvėriškai daug. Nuo vaikų,skrendančių ant baliono į Tavo namą, iki senų pedagogų, ką tik nušokusių nuo klozeto ir dar užmiršusių kelnes apsimaut. Pastarųjų jau geriau nepykdyti – pats suprask: turbūt tikrai nebūtum Tu draugiškas, jei skaitytum laikraštį tik su savo širdelėm margintais apatiniais ir staiga kažkas pamestų Tau ant galvos spragintų kūkurų su sviestu. Auč.

Prie ko čia strategija? O gi prie to, kad be strategijos, šioms skirtingoms rūšims Tave puolant, negalėsi labai ilgai gintis tik su keliais paprastais žirniais. Būtinas planas. Vieni zombiai skraido, kiti kasasi pro apačią, treti vandeniu plaukia. Manai, kad apsiginti labai lengva? Galvok iš naujo. Galiu lažintis, kad net profas yra nors kartą prakišęs. Gal net ne kartą ir ne du, o daugiau. Išvada iš viso to išplaukia viena – pralaimėjimas šiame žaidime tikrai nesukelia pykčio, o tik azartą ir sportinį interesą. Atrodo,kad sąžinė neleidžia išjungti žaidimo kol neišsilaikei dar vieną dieną, kol nenugalėjai tų prakeiktų zombių!

Na, Plants vs. Zombies tikrai nėra pats sunkiausias tower defence stiliaus žaidimas, tačiau vietų, kur paplušėti teks,tikrai yra. Gal labai atkalusiems tokio stiliaus žaidimus ir bus vienas juokas, tačiau pažadu,kad jei ne dėl technikos, tai dėl kitų savybių jūs pasiliksit prie jo. Net ir nugalėjus paskutinį bosą, čia liks daug dalykų, kuriuos nuveikt bus galima. Atvirai kalbant, aš dar gerą savaitę po žaidimo baigimo auginau savo privatų sodelį ir jį prižiūrėjau.

Apie šį žaidimą galima kalbėti labai daug. Ir nepasakyti per daug, kadangi siužeto čia kaip ir nėra. Todėl mažai tuščiažodžiaudama sakau – viskas, kas susiję su šiuo žaidimu, yra aukštos kokybės. Ar tai labai miela grafika, ar suteikiama juoko dozė. Kiekvienas šiame žaidime atras kąnors smagaus ir mielo širdžiai,šitai galiu garantuot. Abejingų tikrai neliks.

games.lt