„Two Worlds“ – dar vienas atviro pasaulio vaidmenų žaidimas. „Bethesda“ 2006-ais metais išleido visiems puikiai žinomą „Oblivion“, kuris iki šiol ko gero yra geriausias atviro pasaulio žaidimas. „Gothic 3“ pabandė tapti geresniu už „Oblivion“, bet nepavyko. „Two Worlds“ irgi pabandė. Nepavyko. Ir nusirito dar žemiau nei „Gothic 3“. Tik pasirodęs 2007-ais metais, „Two Worlds“ bandė siekti „Oblivion“ šlovės, kadangi žaidimai buvo vos ne identiški, panašios vietovės, panašus geimplėjus, panašios užduotys. Viskas jame labai panašu į „Oblivion“, todėl tuo metu žaidimas tiesiog ėmė ir pasimiršo tuo metu naujų pasirodančių žaidimų krūvoje. O dar daugybė klaidų, erzinantis valdymas ir tuomet pagalvojau sau, geriau palauksiu kol pasirodys pataisos, nes kitaip nieko nebus. Palaukiau. Ir sulaukiau ne tik pataisų, bet viso „Epic Edition“ leidinio. Jame ne tik daugybė pataisų, bet ir keletą naujų nedidukų papildymų. Galvojau duosiu žaidimui dar vieną šansą ir grįžau prie jo. Žaidimas atrodo geriau, bet dauguma aspektų vis dar taip pat liūdina kaip ir anksčiau.



„Two Worlds“ istorija nieko neišsiskiria nuo kitų atviro pasaulio RPG žaidimų istorijų. Istorija pasakoja apie prieš 300 metų Antaloor pasaulyje vykusį dviejų pasaulių karą – žmonių ir orkų. Karas baigėsi, o orkų karo dievas Aziraal buvo visam laikui uždarytas požemyje. Žaidėjas – paprastas samdinys atkeliavęs į šį pasaulį ieškoti savo dingusios sesers. Pasirodo, kad jo sesuo turi kažkokių galių, todėl vyrukai iš neaiškios brolijos kartą ją pagrobė. O tie vyrukai pasirodo nori surinkti kažkokios senovinės relikvijos dalis ir vėl atverti šio požemio duris. Nori nenori, bet taip žaidėjas yra įsukamas į šį neaiškų konfliktą.

Pradžioje turime susikurti veikėjo išvaizdą. Pasirinkimas nėra didelis. Negalima net vardo sugalvoti. Žaidimą pradedame požemyje, kur greitai esame supažindinami su valdymu ir kitomis smulkmenomis. Aiškiai nieko nepaaiškino, todėl jau pirmame požemyje buvau nukautas du kartus. Galu gale išlindau ir pamačiau pasaulį. Pasaulį, pilną augmenijos ir gyvių. Pirmas įspūdis pasirodė visai neblogas, bet vėliau viskas kas jame matoma tiesiog pradėjo pabosti. Nes tai jau matyta. Matyta ne kur kitur, o „Oblivion“ bei kituose atviro pasaulio RPG žaidimuose. Nuo vėjo juda medžių šakos, aplinkui slankioja vilkai bei kitokie padarai. Jau pradžioje teko susidurti su vilkais, kurie labai greitai mane nukovė. Ne dėl to, kad esu silpnas, bet dėl kiek nepatogaus valdymo.