Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2010/06. Teksto autorius: raw

Vietoj ilgos ir graudžios istorijos apie C&C serijos pradžią, kelią bei jos kūrėjų likimą geriau papasakosiu ilgą ir įkvepiančią istoriją apie naują Tiberian Twilight apsaugą. Kaip rašyta games.lt, ja pasiskundė net tas, kuris turėtų tylėti. Kai pirmąkart įsijungiau žaidimą, išvydau jo naujienas ir pranešimą, kad išleistas pataisymas 1.02, kuris, netikėtai dingus interneto ryšiui, išsaugo žaidimą, ir nuo tos vietos galima tęsti žaidimą (taip pat pridedamas pasaulių konstruktorius). Neišbandžiau, kaip vyksta procesas iki atnaujinimo (įsivaizduoju taip: žaidi žaidi, o kai įsijungi žaidimą kitą kartą, pastebi, kad tęsti gali visai ne nuo tos vietos, kur baigei). Atnaujinus žaidimą viskas atrodo tikrai gražiau: vidury lygio iššoka pranešimas, kad netikėtai dingo Tavo interneto ryšys ir kad gali žaisti toliau, tik rezultatai nebus išsaugoti. Ir tikrai — toliau žaisti beprasmiška. Tokiu atveju turi visiškai išjungti žaidimą, įsijungti iš naujo (su visais EA prisijungimais) ir paleisti automatinio išsaugojimo įrašą. Tada tikrai viskas vyksta šauniai — žaidi ir renki taškus.

Kol nepradėjau žaisti Tiberian Twilight (toliau — TT), galvojau, kad mano interneto ryšys išties nelėtas ir stabilus, tačiau laikas parodė ką kita. Nors interneto ryšys per visą žaidimą dingo ne daugiau kaip 10 kartų, tačiau kiekvienąkart išėjus iš žaidimo jis buvo. Vadinasi, ne kokie popieriai su stabilumu. Ryšys sugeba dingti labai trumpam, tačiau to užtenka. Ką daryti tiems vargšams, kurie turi ekonomines (krizines, che che) interneto versijas? Nežaisti nusipirkus? Džiugu bent, kad nereikia kiekvienąkart kaišioti CD į leistuvą.

Beje, tokį apsaugos tipą pateisina geri norai — statistinių duomenų pateikimas, naujų vienetų ir galimybių „atrakinimas“, bet apie tai vėliau. Aš tą nuolatinį prisijungimą prie EA serverio vadinčiau ne apsauga, o specialia funkcija.

Na, pasikeikei ir pasileidai iš naujo. Bet kaip jaustis, kai išduodi draugus, kovojančius grupelėmis su kompiuterio valdomaispriešais arba kitais žmonėmis? Tai kas, kad išlikusieji gauna teisę gamintis daugiau vienetų? Bet čia priekaištas interneto ryšio tiekėjams, o ne žaidimui.

Keino istorija

Iš anksto buvo žadėta, kad su TT baigsis karai dėl tiberiumo ir Keino istorijoje bus padėtas taškas. Daug kartų miręs ir kaip Feniksas iš pelenų pakilęs NOD herojus vėl išnyra mįslingoje istorijoje, kurią sužinoti ir kviečiamas žaidėjas. Žaidime daug vaizdo intarpų, suvaidintų taip profesionaliai, kad, atrodo, jei čia ne visavertis fantastinis filmas, tai bent ištraukos iš jo. TT prasideda scenomis apie bendrus NOD ir GDI tikslus, tačiau keliai greitai vėl išsišakoja. Gyvenimo linijoje pilna slenksčių: net kovojant už GDI gali tekti susiremti su tų pačių GDI pajėgomis. Tas, kuris buvo patikimas draugas, gali greitai virsti priešu.

Siužetas vieniems patiks, kitiems ne. Mano manymu, jis visiškai pakenčiamas ir atitinka kovos liniją. Man visiškai patiko, kad į veiksmą įpainiota pagrindinio herojaus (nepainiokite su Keinu) žmona, kurios vaidmuo pačiame žaidime gana blyškus, tačiau intarpuose jis jausmingas ir pagrįstas.

O Keinas… Taip, apie jį pasakyta aiškiai. Labai aiškiai. Ir visgi jis bet kada vėl gali būti įtrauktas į žaidimą.

Trys viename

Daugeliui žaidėjų 4–oji serijos dalis nepatiko būtent dėl pakeitimų. Pripratę statyti bazę, rinkti išteklius, kurti armiją ir kariauti, serijos gerbėjai visada reikalauja naujovių, o jų sulaukę šiaušiasi. Taigi, jei tikėjaisi seno, nedaug pakeisto žaidimo, tai išvydęs TT pirmiausia eik išgerk vandens, giliai pakvėpuok ir nusiramink. Jis visai kitoks. Statybų beveik neliko, įprastų išteklių taip pat.

Dabar tiek GDI, tiek NOD frakcijos ir tėvas, ir motina yra didžiulis transportinis vienetas, pavadintas šliaužiku, kitaip — MCV. Kiekvieno lygio pradžioje žaidėjas privalo apsispręsti, kuriuo iš galimų trijų tipų MCV norės pradėti žygį. Pradinis judantis įrenginys gali būti puolimo, ginamasis arba paramos. Nuo pasirinktos MCV rūšies priklausys pats žaidimas, nes skirtingi MCV kuria visiškai kitokius vienetus. Skirsis taktika ir strategija. Paramos MCV gamina lėktuvus, o ir pats skraido. Gynybinis padės dvikojais, t. y. žmonėmis su skirtinga ginkluote, o puolamasis leis naudotis sunkiąja karine technika. Gynybinis MCV taip pat leidžia statyti bunkerius ir bokštus — ir tai vieninteliai statomi objektai žaidime. Visa kita: kariai, tankai ir lėktuvai, pasirodo iš įrenginio vidaus. Tam šis privalo sustoti ir įsitvirtinti ant žemės, o prireikus kraustytis arčiau naujo tikslo kyla ant kojų, ratų ar į orą ir rėplioja, rieda, skrenda į nurodytą vietą. Judėdamas vienetų išleisti jis negali, tam turi vėl įsikurti ant žemės. Šiaip MCV — taikus padaras, tik vėliau sustiprintas jis išmoksta atsišaudyti. Jis gali įsikurti beveik visur, tačiau specialios zonos suteikia papildomų privalumų.

MCV žūtis dar nereiškia pralaimėjimo. Jį gali savo noru sunaikinti ir žaidėjas, jei nutarė, kad jam reikia pakeisti MCV (taip pat ir vienetų) tipą. Kiekviename lygyje, pralošiant kelias sekundes, galima iš naujo iššaukti MCV keletą kartų. Protingai iškviestas galingas mechaninis įrenginys gali pridaryti žalos priešui, nukrisdamas šiam ant galvos. Beje, kompiuterio valdomas MCV gali pataikyti ant žaidėjo MCV ir šį sutraiškyti.

Keisdamas MCV būk atsargus: atsisakęs gynybinio MCV, prarasi ir gynybos taškus, todėl visi pastatyti bokštai liks be maitinimo šaltinio ir nešaudys.

Mokslas — jėga

„Ką išmoksi — ant pečių nenešiosi“, — tvirtina mokytojai, ir jie visiškai teisūs. Mokslas, karinių vienetų savybių tobulinimas naudos duoda daug. Įprastų išteklių, kaip minėjau, nėra, TT juos atstoja specialūs taškai, iškovojami mūšiuose arba renkant kristalus. Kristalai būna kelių spalvų. Mėlynus ir žalius reikia atvežti iki nusileidimo zonos, o raudoni surenkami iškart. Nešančio kario greitis gerokai sumažėja, jam gali prireikti apsaugos. Nešamas kristalas suteikia galimybę priartėti prie priešo ir susisprogdinti.

Sukauptus taškus galima panaudoti norint „atrakinti“ naujas technologijas. Kiekvieno tipo MCV technologijos skirtingos. Tankai po to važiuoja greičiau, atsiranda nauji pabūklai, šarvai, didėja taiklumas, leidžiamas rankinis pabūklų užtaisymas ir t. t. Paramos tipą pasirinkęs žaidėjas galės naudotis įvairiomis pagalbinėmis savybėmis. Ne visas savybes bus galima pasirinkti, jei nepasiektas bendras žaidimo lygis, matuojamas patirties taškais. Įveikus lygį, atsiras naujų technologijų, tačiau jas kiekviename kitame lygyje privalėsi pasirinkti, mokėdamas taškais iš kristalų. Iš nukauto priešo iškritusias dėžes paėmęs vienetas gaus aukštesnį laipsnį arba papildomų savybių.

Specialūs kovos veiksmai taip pat apdovanojami. Jei lygyje sunaikinai 5 priešo MCV, už tai būsi pripažintas. 5 kartus su komandosu užėmei priešo techniką — štai Tau dar vienas pasiekimas. Tai, kad už pasiekimus esi apdovanojamas ordinais, glosto širdį ir leidžia pajusti, kad ne veltui liejai kraują už Tėvynę (kitaip — frakciją).

Kovose, įveikiant lygius, kaupiami patirties taškai, o tai leidžia žaidėjui pasiekti vis naują (iki 20) lygį ir „atrakinti“ naujus vienetus. Jei žaidimą pralaimėjai, taškų negausi (žaisdamas daugelio žaidėjų režimu gausi net šiuo atveju). Tačiau naujoji TT apsauga suteikia galimybę palengvinti sau užduotį, jei niekaip nesiseka kažkuri misija, t. y. gali pasirinkti daugelio žaidėjų režimą ir kovoti prieš kitus žmones arba su jais prieš DI. Įgyta patirtis prisideda prie bendros žaidėjo patirties, keliamas lygis, „atrakinami“ vienetai, su kuriais bus lengviau įveikti sudėtingą vietą. Panorėjęs netgi gali pasikviesti draugą, kad padėtų neįveikiamą lygį įveikti co–op režimu.

Ir žemė maišėsi su dangum

Kautynės TT virsta tradicinėmis gaujų grumtynėmis. Yra, žinoma, įvairios armijos, efektyvios prieš kitas ir itin pažeidžiamos trečiųjų, tačiau čia kompanijos susirenka ne arbatėlės gurkšnoti, o aiškintis santykių. MCV gan greitai gamina vienetus, todėl kartais tenka rimtai pagalvoti, ar naikinti priešo MCV, tuo metu leidžiant jo kariams apšaudyti savuosius. Inžinieriai — tikri didvyriai (žinau, ką sakau, nes pats esu inžinierius), jie ne tik remontuoja sužeistuosius, bet ir gali užimti nukautą priešo tanką, „mastodontą“ ar „avatarą“ ir prikelti jį antram gyvenimui, tik priešingoje pusėje. Labai piktybiškas ir sunkiai nušaunamas priešo vienetas — komandosas. Kartą sunaikintas, jis tik netenka kojų ir šliaužte įsiropščia į artimiausią karinės technikos vienetą, jį užvaldo ir naudoja labai negerais tikslais. Kai nukauni jo užimtą tanką, jis greit persimeta į kitą Tavo avatarą ir t. t. Viename lygyje, kol sugebėjau tą niekšą nušauti, jis perlipo per 5 ar 6 mano technikos įrenginius.

Užėmus strategines vietas visada iškyla dilema: ar palikti bent po vieną karį gynybai ir susilpninti puolimo gvardiją. MCV gamina ne itin daug karių, todėl kiekvienas vienetas brangus.

Jau matau pokemonus, tai yra įsivaizduojamą redaktorių už nugaros, grėsmingai šnabždantį, kad viršiju nurodytą teksto apimtį, todėl tenka užbaigti.

Iš DI galima tikėtis gerokai daugiau (ne visi vienetai ima patys šaudyti į pasirodžiusį priešą, remontininkai pasirenka atsitiktinį „pacientą“), tačiau ir toks, koks yra, sukels neblogą pasipriešinimą. Kai kas priekaištauja, kad grafika atrodo kaip iš praeito serijos žaidimo, tačiau man ji patinka. Labai graži animacija, daug judesio, gabalais išdraskomi tankai, dūmai, liepsnos… Vaizdą ekrane visą laiką norisi atitolinti, kad išvystum didesnį plotą. Galbūt taip tik man, nes ką tik žaidžiau Supreme Commander 2.

Vieno žaidėjo kampanija tikrai yra silpnesnė už nevaržomas grumtynes interneto platybėse, tačiau ji labiau skirta siužetinei linijai. Tiberian Twilight pakeitė serijos žaidimo procesą. Į gerą ar blogą, lieka spręsti kiekvienam atskirai. Man žaidimas patiko. Patiko tiek, kad pabaigęs jį dar neištrinsiu.