Vos dveji metai praėjo nuo tos dienos, kuomet „Street Fighter IV“ šturmavo žaidimų aparatus ir praėjo geri metai nuo to laiko, kai šios klasikinės frančizės žaidimas atkeliavo į konsoles. Žodis „super“ man iš karto priminė praeito dešimtmečio „Street Fighter“ žaidimus. Tais laikais atrodė, kad „Street Fighter“ žaidimai su prierašu „turbo“, „super“ ar „hyper“ išeina vos ne kiekvieną mėnesį. Tačiau „Super Street Fighter IV“ nėra paprasčiausias atnaujinimas – tai greičiau pilnavertis „Street Fighter IV“ perdirbinys, kuris gali būti kokybiškesnis net už prieš dešimtį metų išleistą „Street Fighter III“.

Pirmiausia norėčiau atgaivinti Tavo atmintį. „Street Fighter IV“ buvo muštynių žaidimas sukurtas „Capcom“, vadovaujant Yoshinori Ono, dirbusio prie tokių žaidimų kaip „Onimusha“ ir „Chaos Legion“. „Street Fighter IV“ buvo pirmasis daugiau kaip per dešimtį metų išleistas serijos žaidimas paženklintas skaičiumi. Daugelis esminių kovos mechanikos elementų iškėlusių „Street Fighter“ į muštynių žaidimų elitą buvo išmesti lauk ir perdaryti iš naujo. „Street Fighter IV“ naudoja tradicinę šešiais mygtukais paremtą valdymo schemą ir yra žaidžiamas kaip dvimatės muštynės, nepaisant to, kad veikėjai ir aplinkos yra sudaryti iš poligonų, o ne „spraitų“. Vyriausiasis žaidimo dailininkas ir veikėjų dizaineris Daigo Ikeno, kuris ankščiau dirbo prie „Street Fighter III: 3rd Strike“ neįsivaizdavo žaidimo sukurto foto-realistine grafika, todėl vietoje to, nusprendė suteikti veikėjams ir aplinkoms stilingo rankomis piešto paveikslo įvaizdį, į kovas įterpdamas stilizuotus teptuko potėpius, nubėgusio rašalo dėmes ir panašiai.

„Street Fighter IV“ kovos mechanika buvo kur kas metodiškesnė nei ankstesniuose žaidimuose. Ji neretai versdavo strategiškai laikytis atstumo nuo priešo ir sulaukus palankios progos pasinaudoti netiksliu oponento smūgiu. Kovos variklis stipriai rėmėsi „ultra“ kombinacijomis, „ex“ judesiais, „super“ kombinacijomis ir „focus“ atakomis. „Focus“ atakos, dar kitaip žinomos kaip „išsigelbėjimo“ atakos buvo visiškai naujas dalykas „Street Fighter“ žaidimuose, kuris leido žaidėjui absorbuoti priešo ataką ir paleisti galingą kontra-puolimą, atliekamą nuspaudžiant vidutinio smūgio ir spyrio mygtukus vienu metu. Visa tai vykdavo dviem fazėmis: žaidėjas pereidavo į gynybinę stovėseną, kurioje galėjo absorbuoti smūgį ir tada, priklausomai nuo laiko kiek ši gynybinė stovėsena yra laikoma, žaidėjo atkirtis galėjo tapti absoliučiai neblokuojamu, dar be viso to paliekant galimybę tęsti smūgius iki priešininko pasiuntimo į nokautą. Antra vertus, „focus“ judesio aktyvavimas nepadėjo išvengti gaunamos žalos, tačiau gyvybių stulpelis vėliau galėjo atsistatyti savaime. Didžioji dauguma specialiųjų judesių galėjo būti nutraukti pradedant „focus“ ataką, bet to kaina buvo per pus sumažėjęs žaidėjo „super“ matuoklis.