Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2010/02. Teksto autorius: Rokas

Nuo magiškųjų 1998–ųjų metų, kai pasirodė vienas geriausių to dešimtmečio žaidimų Half–Life, pirmo asmens šaudyklės pasikeitė. Šio populiaraus žanro atstovai tiesiog privalėjo pateisinti, kodėl reikia šaudyti į priešus, žaidime turėjo būti bent vienas netikėtas siužeto posūkis ar keistas pašalinis veikėjas. Bet tada atsirado kietakaktis herojus vardu Semas, numojo ranka į istoriją, logiškus paaiškinimus ir visa kita, kas yra nuobodu, išsirinko didžiausią ginklą ir išėjo spardyti piktadariams sėdynių. Serious Sam 2001 metais priminė, kodėl taip mėgome Doom, ir tai padarė savotiškai originaliai. Niekas tuo metu nė nesapnavo tiek priešų vienoje krūvoje ir niekas nesitikėjo, kad norint išgyventi Semo batuose reikės nindzės refleksų. Croteam, matyt, nusprendė, jog mes vėl pamiršome, kur glūdi pirmojo asmens šaudyklių šaknys, perrengė savo herojų naujais drabužėliais ir paleido nuo grandinės.

Jei nesugedo, netaisyk

Kūrėjai nieko nesugadino, viskas yra lygiai taip pat, kaip ir anksčiau, tik atrodo gražiau. Žaidimą pradedi su peiliu, paskui gauni revolverį, vėliau šratinį šautuvą, kulkosvaidį ir t. t. Tai tęsiasi tol, kol gauni patranką. Tikrą patranką iš piratų laivo, kuri šaudo dideliais juodais šoviniais ir yra veiksmingiausias ginklas kovojant su monstrų ordomis. Atnaujinta grafika, nors ir neprilygsta naujausiems žaidimas, atrodo neblogai. Detalios tekstūros, tikroviškesni šešėliai, vandens efektai ir kitokie saldumynai akims dengia prieš aštuonerius metus suprojektuotus lygius.

Veiksmas vyksta Egipte, čia gausu atvirų vietovių, kurios yra neapsakomo dydžio, paslaptingų požemių ir faraonų kapų su slaptavietėmis. Nors Semas juda palyginti greitai, perbėgti nuo vieno žemėlapio krašto iki kito prireikia nemažai laiko. O kur dar visur šmirinėjantys monstrai. Modernesnis žaidimo variklis Serious Engine 3 suteikė galimybę panaudoti fizikos funkcijas — nukautų priešų kūnai atitinkamai reaguoja į aplinką. Nauji monstrų modeliai atrodo daug geriau negu originalūs, ypač didieji. Jų įvairovė nėra labai didelė, bet kiekis arba dydis — stulbinantis.

Muzika Tavo ausims

Nauji garsai yra ne ką mažiau svarbesni nei vaizdo atnaujinimai. Norėdamas išlikti, turi visada klausyti, kas vyksta aplinkui, nes tai vienintelis būdas laiku sureaguoti ir atremti monstrų atakas. Kiekvienas priešas turi savitą garsą, kuris pasigirsta dar prieš jam pasirodant, — tai suteikia galimybę planuoti, kokį ginklą pasirinkti atitinkamoje situacijoje. Garso takelis nuotaikingas ir „užvedantis“: klaidžiojant ir tyrinėjant aplinką skamba rami muzika, o susidūrus su priešais ji tampa intensyvi ir padeda įsijausti į sėdynių spardytojo vaidmenį.

LAN vakarėlio atgaiva

Conter Strike ir Quake tapo standartiniais LAN vakarėlių dalyviais: įtemptos kovos yra smagios, tačiau, kad atsipalaiduotum, reikia kažko paprastesnio, kai nereikia daug galvoti, tiesiog tratinti į kairę ir į dešinę. Su 16 žaidėjų bendradarbiavimo režimu Serious Sam tam puikiai tinka. Įvairaus sudėtingumo lygiai leidžia pasirinkti, ar žaidimas bus lyg pasivaikščiojimas parke, ar teks paprakaituoti branginant kiekvieną gyvybės lašą. Atsižvelgiant į mažą žaidimo kainą, tai puikus pasirinkimas, siekiant šauniai praleisti laiką su draugais.

Pigus triukas ar geras sprendimas?

Kad išleistum žaidimą, kuris yra lygiai toks pats, kaip prieš aštuonerius metus, reikia nemažai drąsos. Croteam sukūrė išties puikų žaidimą, tačiau ar to užtenka šiandieniniam naujovių ištroškusiam žaidėjui? Ar nebūtų smagiau, jei vietoj 20 priešų ekrane pamatytum 200? Juk šiuolaikinės technologijos tai leidžia. Kita vertus, šį žaidimą turėtų sužaisti kiekvienas FPS žanro gerbėjas. Neabejoju, kad yra nemažai žmonių, kurie iki šiandien net nebuvo girdėję Serious Sam vardo. Jiems labiausiai ir rekomenduoju išbandyti šią fenomenalią šaudyklę.