Beveik savaitę kankinau karščiausią Sony sezono naujieną „PlayStation Move“ pultelį. Pamaniau, kad atėjo laikas pasidalinti įspūdžiais pateikiant trumpą ataskaitą.

Šiai akimirkai „PlayStation Move“ labiausiai norisi lyginti su „Nintendo Wii“. Nepaisant to, kad jau esu išbandęs ir Xbox’ui kuriamą „Kinect“, kalbėti apie šį įrenginį dar anksti. „Kinect“ žaidimo patirtis nuostabi, bet nerimą kelia vis pasirodantys pranešimai apie nepilną jo funkcionalumą ir visą debesį problemų, kurias „Microsoft“ štai jau metai stengiasi išspręsti.
Ne mažiau svarbus ir kainos klausimas. Jei niekas nesikeis, vien „Kinect“ priedas kainuos daugiau, nei su „akcija“ ženkliuku išparduodamos Wii konsolės. Todėl daugiau šiame tekste „Kinect“ stengsiuosi neminėti idant neklaidinčiau Jūsų spėlionėmis. Apie jį rašysim ir su kitais įrenginiais lyginsim tada, kai bus galimybė ištestuoti įrenginį buitinėje aplinkoje.

PlayStation Move — kas tai?
Iš esmės tai kelių įrenginių rinkinys leidžiantis mėgautis judesiu valdomais žaidimais, o kartais net pajėgiantis perteikti lengvą išplėstinės realybės (augmented reality) pojūtį. Norint žaisti „Move“ žaidimus reikės pačios „PlayStation 3“ konsolės, „PlayStation Eye“ kameros ir „Move“ valdiklio. „Move“ valdiklis veikia panašiai kaip ir „Wii Mote“. Iš esmės tai gan lengva plastikinė lazdelė ant kurios sumontuoti 4 PS3 veiksmo mygtukai. Pultelio centre įmontuotas naujas „Move“ mygtukas, kuris atlieka beveik visas įmanomas funkcijas pradedant meniu punktų pasirinkimu, baigiant veiksmu. „Move“ mygtukui talkina „T“ svirtelė esanti pultelio apačioje, tai grynai veiksmui skirtas mygtukas. Šaudyklėse tai gaidukas, kituose žaidimuose pagrindinis veiksmo mygtukas.

Mygtuku išdėstymas gan patogus, nors prie „move“ mygtuko naudojimo reiks įprasti. Kad ir kaip būtų nepatogu, bet meniu languose ranka kažkaip automatiškai ieško mažo „X“ mygtuko, kuris su „Move“ žaidimais paprastai nedaro nieko.

Nemaloniai nustebino „Tiger Woods 11“ demonstracinė versija, kurios valdymas ne visiškai pritaikytas valdymui su „Move“. Žaidimo meniu langai nėra valdomi „Move“ pulteliu, tad greta teko naudotis ir standartinius „Dualshock“ pulteliu. Galų gale patekus į golfo lauką, jau leidžiama žaidimą valdyti judesiu, tačiau funkciniai mygtukai išlieka tie patys, tad pavyzdžiui pultelio kalibravimui reikia laikyti įspaustą „Select“. Nežinau kaip jums, bet prie mano rankų dydžio, norint tai padaryti reik išsisukti pirštą. Na bet pats pultelis čia ne prie ko, šią problemą turėtų spręsti patys žaidimų kūrėjai, pakeisdami kai kurių mygelių funkcijas. Vidinės „Sony“ studijos, kurių žaidimų išmėginau daugiausiai, šiuos trukumus sėkmingai likvidavo.

Manau ne vienam (tame tarpe ir man) šypseną sukelia spalvingas, guminis, pultelio gale esantis bumbulas. Iš ties keistas sprendimas dizaino prasme, bet kaip sužinosim vėliau, šio bumbulo paskirtis — „Wii“ nužudymas. Užbėgdamas už akių galiu pasakyti, kad su šia užduotimi guminė klouno nosis susidorojo.

Veikimo principas paprastas — kamera seka pultelio padėtį erdvėje ir perteikia ją į žaidimus. Kameros naudojimas šiuo atveju leidžia gan tiksliai atspindėti ne tik horizontalią ir vertikalią plokštumas, bet ir judesio gylį. Jau demonstracinėse žaidimų versijoje kūrėjai gan drąsiai demonstruoja įrenginio galimybes, pateikdami specifinių užduočių. Tarkim žaidžiant „Tumble“ žaidėjo prašoma perkišti medines kaladėles per atitinkamos formos skyles. Šioje vietoje labai aiškiai įrodoma, kad įrenginys puikiai perteikia ne tik judesio gylį, bet ir gan tiksliai fiksuoja net ir smulkius riešo judesius. Tiesa žaidžiant „Tiger Woods“ jautrumas riešo atžvilgiu iš pradžių trikdo, kurį laiką atrodo, kad neįmanoma smūgiuoti tiesiai.

Pakuotės
Priklausomai nuo to, ką iš šių įrenginių jau turit, skirsis ir naujosios pramogos įsigyjimo kaina. Jei nuo seniau jau turite „PlayStation Eye“ kamerą jums pakaks įsigyti tik „Move“ pultelį, tad judesiu valdomais žaidimais galėsit mėgautis išleidę palyginus menką pinigų sumą. Jei kameros neturite, geriausias sprendimas būtų „Starter Pack“ kuriame rasite kamerą, pultelį ir diską su demonstracinėmis žaidimų versijomis. Šis pasiūlymas jau brangesnis, tačiau įvertinant rinkinio sudėtį, nėra „neprotingas“. Jei už 250 litų gaučiau ne tik pultelį ir kamerą, bet dar ir bent vieną pilną žaidimą, tai būtų puikus pasiūlymas. Diske esančių demo versijų užteks savaitėlei kitai, bet iš esmės tai šiukšlės. Šiuo atžvilgiu Sony nuvilia nepasiūlydama jokio pilno žaidimo, ypač turint galvoje, kad dauguma jų tai paprastučiai, pigūs, vidinėse studijose parengti projektai.

Paruodtuvėse taip pat galima rasti „PlayStation Move Navigator“ valdiklį, kuris iš esmės atstoja „Nintendo“ nunchuk priedą. Šiap bandant 9 siūlomas žaidimų demo, šio puletlio neprireikė, tad jaučiu, kad kurį laiką jo ir nereikės. Kita vertus, nepamirškime ir fakto, kad šio pultelio įsigijimas tėra patogumo reikalas. „PlayStation Move Navigator“ tiesiog dubliuoja dešinės „Dualshock“ pultelio dalies funkcijas. Kitaip tariant, jei žaidimui bus reikalingas „PlayStation Move Navigator“ vietoj jo galima naudoti ir „Dualshock“ pultelį. Tiesa tai gal nebus pats patogiausias sprendimas pasaulyje, bet ar patogumas žaidžiant vertas 100 litų, kiekvienas iš mūsų nuspręs asmeniškai.

Patirtis
Su „Move“ ištestavau visus 9 demo žaidimus ir galiu pagirti „Sony“ už puikų pavadinimų parinkimą. „Tubmle“ ir „Ecochrome II“ čia atstovauja galvosukių sferą.

„Tumble“ yra tolimas „Boom Blox“ giminaitis. Šiaip visa savo esybe ir žaidimo patirtim jis labiau primena klasikinį stalo žaidimą „Jenga“, tiesiog virtualioje erdvėje atsiranda kur kas daugiau veiksmo, nei šiaip kaladėlių statymas. Nepaisant to, kad pagrindinis žaidimo tikslas visada panašus, pastatyti kuo aukštesnį bokštą, iššūkiu čia tampa statybinės medžiagos ir įvairios kliūtys. Žaidime yra sunkios, lengvos, slidžios, šiurkščios ir pačių įvairiausių formų kaladėlės. Net ir norint sudėti jas visas vieną ant kitos, teks turėti ne tik tvirtą ranką, bet ir pasukti galvą. Ką jau kalbėti apie lygius, kuriuose kelią pastos judrios, kaladėles vartančios kliūtys. Teks prisiminti ir fizikos dėsnius, išmąstyti, kaip apeiti kliūtis, surenčiant padangėje kybančias supynes ar kažką panašaus. Žodžiu smagus užsiėmimas kantriems, nes čia pat esantys naikinimo lygiai atrodo nuobodokai ir nė iš tolo neprimena „Boom Blox“ smagybių.

„Ecochrome II“ žaidimą su formą perkelia į šviesos ir šešėlių pasaulį. Čia mes valdysim šviesos šaltinį, kuriuo apšviesdami tam tikras konstrukcijas, ant sienos kursime šešėlius. Šiais šešėliais ir keliaus mūsų herojus. Pramoga labai daili, gili, įtraukianti ir verta dėmesio, bet tai ne „Move“ nuopelnas. Tokį žaidimą pilnai galima žaisti ir standartiniu pulteliu, nieko dėl ko būtų verta judėti, jame paprasčiausiai nėra.

Kiti komplekte esantys žaidimai, labiau tinka vaikams ir vakarėliams. „Move“ išplečia „EyePets“ galimybes, leisdamas vaikučiui rankoje išties laikyti dušą kuriuo jis prausia savo augintinį. Minėtąjį išplėstinės realybės pojūtį labiausiai perteikia „Start the party“, kurį žaisdami ekrane matome save, tačiau vietoj pultelio rankoje laikome raketę, kardą, platuką ar teptuką. Tiesą sakant piešdamas ir daužydamas muses ne sykį užsimiršau. Išties puikiai įgyvendintas sprendimas.

„TV Superstar“ leis sudalyvauti debesyje idiotiškų realybės šou. Žaidimas man visiškai nepatiko, bet gerą įspūdį paliko „PlayStation Eye“ išnaudojimas. Kameros pagalba nufotografuojamos kelios žaidėjo mimikos tampa naudojamo avataro veidu, kuris kalba, šypsosi ir raukosi. Atrodo šiurpiai, keistai ir juokingai. Įspūdis labai savotiškas, verčiantis norėti šios funkcijos ir kituose žaidimuose.

„Sports Champions“ ar „Tiger Woods PGA Tour 11“ bendrąja prasme mažai kuo skiriasi nuo Wii analogų, bet žinoma siūlo ženkliai geresnę grafiką. Man visuomet atrodė, kad kai linksma, grafika nėra tokia jau svarbi, bet pasakysiu atvirai, vargu ar benorėsiu dar valdyti Tiger’į Woods’ą su Wii.

Tiesą sakant grafikos reikšmę labiausiai atspindi kita diske esanti demo versija — „The Shoot“. Tai ant bėgių pamauta šaudyklė, kurios metu mes vaikštom po filmavimo aikštę ir kaip pamišę tratinam į priešus. HD kokybės vaizdas, net ir tokiame statiniame žanre atrodo nuostabiai. Kūrėjai negaili fizikos ir specialiųjų efektų, kurie visomis išgalėmis stengiasi priversti žaidėją pamiršti Wii. Kiekvienas šūvis pakelia į orą milžinišką kiekį nuolaužų ir duženų, o įspūdingų, holivudinių sprogimų kiekis ekrane tikrai sumenkina tai, ką kažkada dėl Wii padarė tokie projektai kaip „Conduit“ ar „Dead Space: Extraction“. Skirtumas žinoma tas, kad „Shoot“ tėra kvaila šaudyklė kuri greitai atsibos, bet jei Sony imsis kurti rimtesnius žaidimus ir nepagailės jiems šiuolaikiškos išvaizdos, „Nintendo“ tikrai turės susimąstyti.

Na ir paskutinis rinkinyje esantis žaidimas labiau skirtas vaikučių pramogoms. „Beat Scetcher“ yra piešimo žaidimas. Kabliukas tame, kad piešiant čia groja muzika ir ne bet kokia, o tokia kuri atspindi piešiančiojo muziką. Smagus ir įdomus projekčiukas, kurio panaudojimo apart vaikų lavinimui darželiuose, kol kas nesugalvojau. Aišku visai gali būti, kad dėl to kaltos ir ypač ribotos demo versijos galimybės.

Santykis su Wii
„PlayStation Move“ veikia, tai faktas. Kol kas mano galva tai ir yra svarbiausia. Esmė tame, kad žaidimų pasirinkimas kol kas menkas, o ir jie patys kurti galvojant apie vakarėlius ir pradinukus. Tiesą sakant šiuo atžvilgiu „Move“ primena „Wii“ startą, bet šiai dienai „Nintendo“ jau turi gan turtingą įvairių žaidimų pasiūlą. Kita vertus „PlayStation“ pultelis savo savybėmis ir galimybėmis lenkia tai ką siūlo „Nintendo“. Paslaptis ir slypi tame įvairiaspalviame bumbule.

Žaidimo metu jo judesius sekanti kamera, bumbulą mato visada, kad ir kaip belaikytum pultelį. Tai reiškia, kad konsolė nepraranda ryšio su žaidėju, net ir tuomet, kai šis nukreiptas į lubas ar į šoną. Tiesa jis nėra visiškai universalus, nes privalo išlikti kameros regos lauke, bet tai vis tiek bent dvigubai geresnis principas nei Wii. Tą ypač lengva pajusti žaidžiant tą patį „Beat Scetcher“. Piešiant ranką gali laikyti taip kaip nori ir kaip tau patinka, žaidimui visiškai nesvarbu, kad pultelis nukreiptas kažkur į kitą pusę. Jis mato bumbulą ir tą bumbulą suvokia kaip teptuką, todėl piešimo procesas nenutrūksta, kad ir kaip įsijautęs mosuotum pulteliu. Wii atveju piešiant paprastą liniją, pultelio gale esantį IR siųstuvą tektų laikyt nukreipus į ekraną, kas nėra labai patogu.

Ne mažiau svarbus ir gilio suvokimas, kuris pas „Nintendo“ kaipo toks išvis neegzistuoja.

Kad jau prisiminiau apie gylį… Jo suvokimo galimybes demonstravęs „Tumble“ taip pat turi ir 3D palaikymą. Tie laimingieji, kurie turi su 3D suderinamus televizorius, šiuo atveju gali atitrūkti pagal pilną programą. Žaidimas tam pritaikytas idealiai.

Džiugu ir tai, kad „Move“ žaidimai nereikalauja jokių ypatingų sąlygų. Jie tobulai veikia standartinėje dienos šviesoje, tiesa tokioje aplinkoje radau vos porą valandų, visą kitą laiką žaidžiau naktį. Naktį žaidimai veikia idealiai, jiems pakanka standartinio kambario apšvietimo, kuris mano namuose nėra ypač ryškus. Nemalonūs pojūčiai prieblandoje iškyla tik žaidžiant žaidimus kurie naudoja kamerą ir patalpos vaizdą. „EyePet“, „Start the Party“, „TV Superstars“ — visi šie žaidimai, kameros pagalba, perkelia kambario ar žaidėjo vaizdus į žaidimo pasaulį. Žaidžiant priablandoje, į ekraną perkeltas vaizdas tampa tamsus, šaltas ir ne išvaizdus. Tai ypač krenta į akis dailių ir kokybiškų žaidimo dekoracijų fone. Tuo tarpu žaidžiant standartinius žaidimus, kur savęs nematom („Tiger Woods“, „The Shoot“ ir kt) paros metas ir patalpos apšvietimas neturi visiškai jokios įtakos. Tiesą aš neišbandžiau, kas įvyksta jei patalpos apšvietimas per ryškus. Kūrėjai sako, kad kamera gali nebematyti pultelio, bet aš namuose neturiu tiek lempų, kad tai įvyktų.

Vis tik reziumuojant, galvoje reikia turėti ir sveiką protą. Jei namuose nėra jokios konsolės, „Move“ pramogos gali atsieiti daugiau nei 1400 litų. Kainos prasme „Wii“ išlieka patraukliausiu įrenginiu naujokams, nors ir šiuo atveju būtina poreikių analizė. Jei žaidimus žais ikimokyklinio amžiaus vaikai „Move“ bus tiesiog per didelė prabanga ir galimybių švaistymas, o štai vyresniam žaidėjui verta pamąstyti apie PS3 kaip šios kartos konsolę ir pramoginį centrą namams apskritai.

Tiems, kas namuose jau turi PS3 — „Move“ rekomenduočiau įsigyti kaip puikų priedą, bet vėlgi… Jei vakarėliai kuriuose kartais svečiuojasi ir konsolės ne jūsų arkliukas, o namuose nėra mažų vaikų, šiandien galvoti apie „Move“ kiek anksti. Tiesiog tokiu atveju verta palaukti ir žaidimo kurį norėsite žaisti šiuo įrenginiu, tam laike gali koreguotis tiek įrenginio kaina, tiek siūlomų komplektų sudėtys.

Na o jei esat vienas tų kurie nepraleidžia progos draugų būryje pasiausti su „Singstar“, „Guitar Hero“ ir kitais vakarėlių žaidimais, „Move“ bus puikus priedas.

Tas pats liečia ir tuos „PlayStation 3“ gerbėjus, kurie ieškojo pramogos savo trijų metų atžalai. Galiu pasakyti tik tiek — aš savo jau radau.

„Už testavimui suteiktą įrenginį dėkojame Baitukui (www.prekes.net)“

games.lt