2018 sausio 16, antradienis.   Games.lt naršo: 3   Registruotų vartotojų: 113069
              
El. paštas
Slaptažodis 
Prisimink  
  
2 viename: „Eternal Soldier Campaign“ bei „Wardog Fury“ DLC
2017-12-27, parašė JcDent
Žaidimo įvertinimas: 6.0, puslapis 2 iš 3

Herojai dar taip pat skirstomi pagal frakciją, kuriai priklauso prieš prisijungdami prie Harec – buvę Wardogs, pavyzdžiui, sveikatą regeneruoti pradeda net neužlindę už sienos.

Pačios misijos dažnai yra trumpos. Pirmoje dalyje reikia vykdyti užduotį, pavyzdžiui, ginti kažką nuo botų bangų ar bandyti pritvoti mini-bosą (kol aplinkui blaškosi botai). Ji gali būti kelių stadijų, ypač kai mini-bosai šiek tiek keičiasi patirdami žalą. Antroji misijos dalis gali pastatyti ir prieš tikrą bosą ar duoti užduotį, kurią reikia atlikti tiksint laikrodėliui.



Taip žaidimas vyksta paprastame PvE režime. Antagonist yra ypatingas PvP režimas, kuriame
prie misijos prisijungia papildomas žaidėjas, valdantis pikto kosminio demono sutvertą vieno herojaus kloną. Šio klono tikslas yra sutrukdyti žaidėjams įvykdyti misiją. Tad kovoti tada tenka ne vien su botais, mini-bosais ir atsitiktinai tau į komandą paskirtais idiotais, bet ir piktąja Harec (nes aš taip dariau) versija, snaiperio šūviais nukirtinėjančia tave iš kito žemėlapio galo.



Nelaimei, Wardog Fury misijos yra tiek labai nuviliančios, tiek visos smarkiai sekančios tą pačią formulę. Pirmoje dalyje reikia žudyti botus ar ką nors susprogdinti. Antrojoje – gaudyt tuos Aleph prisivartojusius super-botus, duot jiems į skūrą, ir išvogtą Aleph supumpuoti į kažkokį daiktą, dažniausiai generatorių. Tuo baisiausiai pasižymi paskutinė kampanijos pusė, kurioje Aleph pervežimai sudaro kokius 90% visų tikslų.

Bet net ir tai nėra svarbu, nes „Raiders of the Broken Planet“ yra pats gražiausias miręs žaidimas. Ir prasta misijų formuluotė yra tik maža dalis tos problemos. Didžiausios bėdos kyla iš monetizacijos modelio. Kai klausiausi kūrėjų GamesCom, idėja buvo paleisti nemokamą bazinę žaidimo versiją, su apmokymų misija ir viena įžangine. Tada žaidėjai galėtų pirkti papildomas kompanijas, taip pat ir žaidimo valutą, kas leistų jiems greičiau atrakinti kortas, kosmetinius patobulinimus ir panašiai.

Ir tada žmogus, nustatinėjantis įkainius, susitrenkė kaktą į staktą ir priraitė prie kiekvienos po nulį ar du. Tad taip išėjo, kad kampanijos galbūt ir pigios – Wardog Fury tekaštuoja dešimt eurų – bet norint ką nors atsirakinti žaidime, reikia pakloti kažkur 50-60 eurų arba įkišti dešimtis ar net šimtus valandų. Ir čia mes kalbame apie žaidimą su kitais žaidėjais – solo režimas duoda tik kelis grašius ir jokių kitų apdovanojimų. Tokia sistema žaidimą užmušė taip negyvai, kad per visą laiką, kurį bandžiau Wardog Fury, nepavyko surasti nei vieno mačo su nei vienu kitu žaidėju. Tuo pačiu negalėjau patikrinti ar tiesa tai, kad žaidimo matchmaking sistema irgi nelabai funkcionali...


Tik registruoti vartotojai gali komentuoti. Prisijunkite!