Žaidimo kūrimas prasideda nuo žaidimo idėjos. Ji nusako pagrindinę žaidimo mintį, pagal kurią formuojama žaidimo koncepcija.

Originalių idėjų būna mažai. Jas sunku patiems sugalvoti, todėl verta pasinaudoti papildomais idėjų šaltiniais: jų daugybė specializuotose internetinių idėjų bankuose (pvz., The Video Game Ideas Archive), žaidimų archyvuose. Taip pat galima pasinaudoti kokio kito žmogaus idėja. Naudojantis nesava idėja, būtina atsižvelgti į jos autorių teises. Visgi, prieš galutinai apsisprendžiant dėl vienos ar kitos idėjos, patartina atsižvelgti į šiuos faktorius:[li]bus idėjos įgyvendinimas naudingas jos naudotojams;[/li][li]bus idėjos įgyvendinimas naudingas jos kūrėjams;[/li][li]gali pakakti resursų ją įgyvendinti;[/li][li]suprantama investuotojams ir galimiems naudotojams;[/li][li]prieinama potencialiems naudotojams.[/li]
Idėjos naudos įvertinimas yra gana komplikuotas dalykas, ypač jei tikimasi kažkokios materialios naudos. Didžiausia problema kyla, kai reikia, nuspręsti kiek naudotojų priimtų idėją. Kadangi kol kas nėra jokios metodikos, galinčios tiksliai nustatyti šį skaičių, dažniausiai pasikliaunama apytiksliais ir šiek tiek subjektyviais rezultatais. Apytiksliai skaičiai gaunami pasinaudojus apklausų rezultatais, panašių arba savo buvusių produktų užimama rinkos dalimi bei jų grįžtamąja nauda. Jei apskaičiuota apytikslė pageidaujama gauti nauda nepadengia kūrimo planuojamų sąnaudų arba netenkina kūrėjų, verta atsisakyti idėjos.

Galimi projektui skirti resursai apskaičiuojami irgi apytiksliai. Įvertinamos kūrėjų galimybės: kiek jie galėtų skirti finansinių, techninių, žmogiškųjų, laiko ir kitų būtinų resursų idėjai įgyvendinti. Net jei idėjos realizavimas bus naudingas tiek kūrėjams tiek naudotojams, jos pateikimas turi būti kuo paprastesnis ir visiems suprantamesnis, nes nuo to priklauso kuriamo produkto – šiuo atveju žaidimo – paplitimas. Būtent todėl pagrindinė žaidimo idėja pateikiama pirmiausia investuotojams.

Kad ir kaip gerai atrodys ir bus suprantama žaidimo idėja, reikia, kad jos realizacija būtų prieinama naudotojams. Pavyzdžiui, jei žaidimas kuriamas senam žaidimų kompiuteriui, kurį šiuo metu įsigyti yra sudėtinga, nepavyks sulaukti didelio susidomėjimo.

Prieš galutinai pasirenkant tolimesnei plėtotei žaidimo idėją, rekomenduojama skirti šiek tiek laiko, užsiimant kita veikla, kad idėja kiek užsimirštų. Tai reikalinga todėl, kad pernelyg greitas idėjos pasirinkimas gali būti nulemtas labiau subjektyvių nei objektyvių priežasčių. Laikinas idėjos „padėjimas į stalčių“, kai kuriais atvejais leidžia pastebėti klaidas, kilusias dėl pirminio idėjos įgyvendinimo etuziazmo (dažnai iškarto pasirinkus idėją, ji atrodo daug geresnė nei yra iš tikrųjų).

Kas bus atliekama toliau, priklauso nuo pasirinkto žaidimo kūrimo ir platinimo modelio. Pavyzdžiui, vienu atveju idėjos aprašas gali būti siunčiamas būsimam žaidimo leidėjui arba kitam investuotojui, kitu – vykdomi kiti žaidimo kūrimo darbai.

Prieš tai buvusi dalis: Kūrimo etapai
Kita dalis: Žaidimo naudotojo sąsaja