Pirmasis „Expendables“ filmas buvo visai neblogas. Į vieną vietą surinkti mūsų vaikystės herojai (ir pora profesionalių atletų) žudė fiktyvios bananų respublikos kareivius. Klasikinis siužetas, klasikinis smurtas. Ir tada jie paskelbė tęsinį. Reklaminis filmukas buvo kietas, bet, kaip pasimokėme per šiuos metus, bijok nuostabaus treilerio, nes dar išeis „Prometėjas“. Tad ėjau į „Expendables 2“ su atsargiu optimizmu. O iš salės išėjome lyg iš ekrano būtų nužengęs Jėzus, išdalinęs visiems pilnai apmokėtus kelialapius į kitą E3 parodą, BETA pakvietimus į Planetside 2 ir pažadėjęs, kad pats asmeniškai imsis trijų „Žvaigždžių karų“ priešistorės filmų reboot.


Avansu atsiprašau, už IGN ženkliukus kampe. Duotais kadrais nesinaudoju, ilgas traileris, kiek parodė 5 min. paieška, yra tik iš IGN. 

Istorija yra paprasta: Silvestras Stalonė (neapsimetinėkim čia su veikėjų vardais) ir grupelė niekšelių iš pirmo filmo užsiima visada pelningu ir negyvų kitataučių pilnu samdinių darbu. Tačiau po eilinių žudynių apsireiškia Briusas Vilisas, kurio maža širdelė vis dar negali atleisti Silvestrui už praeitame filme pavogtus milijonus dolerių. Tad vyrai yra priversti priimti į savo tarpą Kieto riešutėlio primestą kinę ir traukti Albanijon svieto lyginti, su daug 5.56x39mm dydžio pagalbos!


Tai kaip ir apibendrina filmo nuotaiką  

Tai, draugai (ir viena drauge) skaitytojai, yra menas! „Expendables“ yra projektas su aiškia mintimi: paimti ir į vieną filmą sudėti vyrus, mūsų vaikystėje (ir savo jaunystėje) ekranuose ištaškiusius daugiau rusų/teroristų/rusų teroristų nei visas „Modern Warfare 2“ žaidėjų kolektyvas. Ar tai pavyko? Tikrai taip! Expendables 2 yra malonus filmas, teikiantis džiaugsmo nuo pirmo .50 cal ištašyto tibetiečio iki paskutinio AA-12 pakirsto albano. Ir, kaip veiksmo juosta, jis yra labai sąmoningas ir suprantantis ką daro. Tai puikiai atsispindi ir šmaikščiuose veikėjų dialoguose, kuriuose pakankamai smarkiai jaučiamos atsisveikinimo su ginklais gaidelės. Kitaip nei Styvenas Sygalas, šie vyrai, atrodo, supranta, kad jų didieji metai jau praeityje ir jie susirinko paskutiniam „valio“. Jei vietoje ginklų jų rankose būtų meškerės, tai būtų filmas apie grupę senų kareivių, susirinkusių prie ežero pasidalinti jaunystės istorijomis ir su šypsena (ir alaus siurbtelėjimu) atsisveikinti su praėjusia šlove.  „Expendables 2“ galima laikyti uždanga, nusileidžiančia ant gilzėmis nuklotos tradicinių veiksmo filmų scenos.


Tai yra netikriausia mano matyta Aérospatiale Gazelle. Filmas pilnas pamirštų sraigtasparnių ir prasto CGI.