Nors ir Intel procesoriai tampa vis ekonomiškesni, tačiau atrodo, jog kuo toliau, tuo labiau jie ima kaisti. Ivy Bridge serija, už senesniuosius Sandy Bridge, kaista labiau dėl termopastinės dangtelio tvirtinimo sistemos, o naujausi Haswell’iai įšyla dar labiau dėl integruoto VRM. Na o AMD nei ankščiau, nei dabar nepasižymėjo vėsumu, o dar dabar pristatė naujus modelius, kuriems galinga aušinimo sistema yra tiesiog privaloma. Taigi kuo toliau tuo labiau spartintojams reikalingi ypač galingi aušintuvai.

Pirmas mano susidūrimas su aušinimo skysčiu sistemomis nebuvo labai džiugus. Ekonominės klasės Antec Kuhler 620 v4 gal ir demonstravo pakankamą vėsinimo spartą, bet jo skleidžiamas triukšmas, šį gaminį darė tiesiog netinkamu vartojimui ir privertė mane nušvilpti jį.

Šios pigenos atliktus juodus darbelius ir nuplėštą aušinimo skysčiu sistemų garbę bando taisyti Cooler Master, Corsair, Enermax, NZXT, Silverstone ir Thermaltake atsiųsdami vienus brangiausių (arba brangiausius) savo aušinimo skysčiu modelius su dvigubo ilgio (240mm- 280mm darbinė dalis) radiatoriais. Tik ar šie tik į galią orientuoti galiūnai dar labiau nesutirštins reikalų?

O susigražinti orumą nebus taip parasta. Kad kažką pasiektų vandens aušintuvai pirmiausiai jiems reikės perspjauti vieną geriausių aušinimo oru sistemų ir turbūt pačia garsiausia (žinomumo, o ne triukšmingumo klausimu) iš jų – Noctua NH D14. Noctua labai gerai pažįsta savo priešus, dėl to žino kokius trūkumus jie turi ir netgi kaip juos neutralizuoti. Ji mums suteikė įrangos numatomų vandens sistemų Achilo kulnų šalinimui.

Daugelis kritikuoja aušinimo skysčiu sistemas dėl to, kad jie yra vienodi modeliai (dažniausiai iš Asetek) su geriausiu atveju skirtingais ventiliatoriais ir skaityti beveik vienodų produktų apžvalgą būtų nuobodoka. Dėl to visi šiandienos testui atrinkti modeliai yra visiškai skirtingi.

Įžangos tiek, judame prie pirmojo produkto, o jis bus iš pakankamai naujos šios rinkos žaidėjos Cooler Master, prieš metus išleidusios debiutinį savo modelį, kurį ir testuojame.

Cooler Master Seidon 240M

Cooler Master yra viena pagrindinių korpusų ir aušintuvų gamintojų. Puikiai žinote kokie populiarūs kompanijos CPU aušintuvai, tačiau jei įskaičiuotumėme ant daugelio vaizdo plokščių dirbančius Cooler Master aušintuvus gautumėme įspūdingus kiekius. Kompanija žengdama į aušinimo skysčiu sistemų rinką įnešė daug šurmulio. Rinkos valdovė Asetek apkaltino naują konkurentę idėjų plagijavimu. Įdomiausia yra tai, kad Asetek‘o nuomone buvo nukopijuota pati AIO aušinimo skysčiu sistemos idėja.

Kai beveik visi gamintojai atsiuntė pačias galingiausias aušinimo skysčiu sistemas Cooler Master nusprendė, kad jas nurungti užteks ir geriausio paprasčiausios Seidon serijos atstovo. Kompanija užantyje pasiliko tokius gaminius, kaip neseniai pasirodžiusį 280mm ilgio Nepton 280L ir profesionalų aušinimo bloką, modalinį dizainą ir pilnai varinį radiatorių turintį Eisberg 240L (kuris čia būtų visai ne į temą) ir tos pačios klasės kaip ir Eisberg‘as Glacer 240, kuris skirtas amerikiečiams gražinti galimybę įsigyti Swiftech sistemas (Asetek uždraudė prekiauti Swiftech aušintuvais JAV rinkoje, dėl jos patentų pažeidimo). Be to vakar Europoje debiutavo ir naujoji Nepton serija, turinti 280mm ilgio radiatorių, kuri šiame teste sudalyvauti deja nespėjo.

Seidon pakuotėje dominuoja kompanijos mėgstamos juoda ir violetinė spalvos. Ačiū dievui, Cooler Master nebando mūsų „nustebinti“ grafikais, kuriuose rodoma, kaip aušintuvas triuškina Stock‘inį Intel cooler‘į, o tokiais dalykais, kaip pamatysite, mėgsta girtis daug kas.

Komplektacija turbūt pati nestandartiškiausia, iš visų testo dalyvių: aušintuvas, vartotojo vadovas, du ventiliatoriai ir tvirtinimo detalės yra randama visur, tačiau jo montavimo įranga yra visai kitokia, o guminį vibracijų slopinimo padą Cooler Master aušintuvas turėjo vienintelis.

Cooler Master pasaulį bando užkariauti paprastumu. Procesoriaus blokas – niūraus ir paprasto dizaino, pats kukliausias iš esančiųjų teste. Jame šviečia lemputė, kuri labiau patvirtina, kad pompa veikia, o ne teikia grožį.

Jame esanti šalčio plokštelė yra iškili, ant jos termopastos užtepta nėra, tad tai padaryti teks patiems. Pasak Cooler Master jų naudojama UltraFine Micro Channel aušinimo plokštelės technologija gerina aušinimo našumą, bet tų „našumą gerinančių technologijų“, kurios gerina plokštelės sąlyčio su skysčiu vietą galima rasti kiekviename aušintuve.

Pristatydama Seidon serijos aušintuvus Cooler Master akcentavo ypač tylią pompą, kuri gamintojos teigimu skleidžia tik 25 dB triukšmą. Kadangi triukšmingos pompos yra aušinimo skysčiu sistemų problema, o jų intensyvumo reguliuoti negalima, tai gali būti labai rimtas koziris. Gofruotos žarnelės nepasirodė pačios tvirčiausios.

Iš pirmo žvilgsnio radiatorius paprastas – standartinio 27 milimetrų storio, 240mm ilgio, tarp keturiolikos šiluminių vamzdelių yra išvingiuota trylika aliuminio juostelių. Ant jo galo randame turbūt vienintelį unikalų dalyką – angą, per kurią būtų galima išlesti skystį, bet tada nebetektumėme garantijos. Kam to reikia – sunku pasakyti, kadangi išpylus skystį pakeisti jį nauju būtų gan sudėtinga, jeigu išvis įmanoma.

Ventiliatorius yra analogiškas plačiojoje rinkoje sutinkamiems Blade Master serijos atstovams, kurių vertė siekia 30 litų. Žiūrint į ventiliatorių specifikacijas maksimalus 2400 apsukų minutę veikimo greitis (kai paprastas Blade Master veikia 2000 apsukų sparta) neatrodo viliojančiai, kadangi asocijuojasi su dideliu triukšmingumu, tai ir patvirtina ir jų skleidžiamas 40dB garsas. Tikėkimės jo pasiekti nereiks, kadangi ventiliatorių darbą kontroliuos motininė plokštė, kuri jiems leis suktis nors ir 600 aps/min sparta. Toks platus apsukų reguliavimo ruožas yra labai geras dalykas, tačiau pasirinkti tarp skirtingų veikimo našumo režimų galimybės nėra.

Beje labai įdomi situacija susiklostė su aušintuvo ilgaamžiškumu. Pagal pateiktus duomenis Cooler Master aušintuvas susidėvėti greičiausiai, nes teoriniais skaičiavimais jo ventiliatoriai gali gyvuoti 40000 valandų, kai daugumos kitų aušintuvų MTBF reitingai siekia 50000. Tačiau įdomiausia tai, kad Cooler Master naudojama pompa gali gyvuoti 70000 valandų, o tai yra geriausias rezultatas tarp visų aušintuvų. Ventiliatorius pakeisti galima, o su pompa viskas kur kas sudėtingiau, bet kodėl buvo nenuspręsta padidinti bendro produkto ilgaamžiškumo ir tokiu būdu išplėsti esančią kuklią garantiją?

Aušinimo skysčiu sistemų gamintojai šūkauja, kad jų gaminius montuoti yra daug paprasčiau nei standartinius aušinimo oru sprendimus, nors man dažnai  tvirtinant kaikuriuos aušinimo blokus prie motininės plokštės pritrūksta trečios rankos. Cooler Master siūloma montavimo sistemos detalės kažkuo primena oru aušinamos sistemos diegimo procesui naudojamus komponentus, tačiau skirtumų tikrai yra. Tačiau galiausiai pliusas už patogiausią montavimą keliauja į Seidon‘o kraitį. Man montuojant aušintuvą vartotojo vadovo pagalbos neprireikė, tačiau jei būtų kilę kokių klausimų atsakymą radęs būčiau sunkiai – visos iliustracijos yra smulkios, o didžiąją lankstinuko dalį užima bereikalingi paaiškinimai begale kalbų. Jei paveikslėliai dideli ir aiškūs, tai atstoja visas pasaulio kalbas.

Ir turbūt įdomiausias dalykas apie Cooler Master produktą potencialiems pirkėjams. Tai yra pigiausia 240 mm aušinimo skysčiu sistema ne tik šiame teste bet ir visoje rinkoje. Kai įprasti sprendimai kainuoja apie 350 litų, Seidon‘as kainuoja beveik pusšimčiu litų mažiau. Tai reiškia, kad aušintuvui užtenka pasirodyti ne prastesnius aušinimo rezultatus nei kiti, kad pretenduotų į geriausio kainos ir kokybės santykio savininko titulą.

Corsair H100i

Corsair yra viena tų firmų, kurios vardo autoriteto pakanka, kad žmonės pirktų bet ką, kas slepiasi po šiuo brand‘u. Pagrindiniai kompanijos gaminai yra mitinimo blokai, aušinimo skysčiu sistemos, operatyvioji atmintis, SSD diskai, kompiuterių korpusai, taip pat išoriniai įrenginiai, tokie kaip pelės, klaviatūros ar garso sistemos.

Kad ir koks geidžiamas yra Corsair vardas, ilgą laiką kompanijos buvimas aušinimo skysčiu rinkoje neatrodė gyvybiškai būtinas, nors ji turėjo pačius perkamiausius modelis. Kai H50 sistema nustebino daugelį (tuo metu aušinimas skysčiu buvo laikoma kažkuo iš fantastikos srities, o dar už tokią kainą…) vėliau Corsair tiesiog siūlydavo pilną Asetek modelių gamą nuo A iki Z, tačiau atitinkamus modelius buvo galima rasti kitų gamintojų asortimente (na neskaitant nelabai sėkmingo H40 su aliuminine šalčio plokštele).

Pagrindiniais Corsairo ir kitų Asetekų konkurentais buvo laikomi Cool IT gaminami aušintuvai, kurie nebūdavo pardavinėjami kitų kompanijų vardais. Vis dar išlikęs pasakymas, kad aušinimo skysčiu sistemas gamina tik šios dvi kompanijos, o kitos tik leidžia jų produktus su savo vardais, tačiau šiais laikais tai jau seniai nebegalioja.

Na o prieš metus Cool IT veikloje įvyko esminis lūžis. Kompanija pradėjo bendradarbiauti su Corsair ir pristatė H60, H80i, H100i modelius ir atšaukė visus savo vardu pardavinėjamus modelius. Pirmasis yra paprastas ekonomiškas sprendimas, antrasis – storesnė jo versija, na o trečiasis – dvigubo ilgio radiatorių turintis sprendimas. Kadangi mus labiausiai domina būtent jie, todėl šiandien ir pristatome Jums Corsair H100i.

Pakuotė – neišsišokanti graži ir tvarkinga. Jos gale palyginimas su standartiniu Intel pridedamu procesoriumi. Rezultatai manęs nesuviliotų – jie sako, kad H100i yra vos vos tylesnis už ypač triukšmingą Intelio Stock’ą. Duomenyse parodyta, kad testų metu standartinis aušintuvas peržengė leistiną temperatūrų ribą, bet grafiko maksimali padala yra tik 80 laipsnių.

Viduje randasi pats aušintuvas, du ventiliatoriai, montavimo detalės, vartotojo vadovas ir senstelėjęs Corsair produkcijos katalogas.

Cool IT siūlomas radiatorius yra labai panašus į Asetek sprendimus. Abiejų gamintojų radiatorių storiai yra visiškai vienodi – 27 milimetrai, o to, kad Cool IT vietoji trylikos šiluminių vamzdelių turi keturiolika plika akimi tikrai nepamatysi. Tarp jų esančios aliuminio juostos išraitytos taip pat vizualiai identiškai.

Tačiau priėjus prie procesoriaus bloko, matomas visiškai skirtingas vaizdas nei bet kuriame kitame aušintuve. Čia matome keturkampės formos blokelį ir iš jo neišeina nė vienas fiksuotas laidas – vietoj jų įsitaisiusios jungtys atjungiamiems kabeliams. Vienas iš jų tiekia energiją pompai, na o kitu galima valdyti Corsair Link aušintuvo būsenos stebėjimo bei valdymo sistemą. Nė viename kitame aušintuve toks tvarkingas išdėstymas nėra siūlomas.

Pompa yra dar vienas daug vilties nurungti Asetek‘us suteikiantis dalykas. Ji sukasi vos 2200 RPM greičiu, kai konkurentų gaminiuose jis siekia 2900 apsukas, o tai reiškia kad net ir nenaudojant aušintuvo intensyviai bus girdimas triukšmas. Corsair vieninteliai nenurodo informacijos apie savo pompų ilgaamžiškumą. Termopasta jau yra užtepta ant varinės plokštelės paviršiaus.

Ilgai klausinėjau savęs, kodėl aušinimo skysčiu sistemos paprastai turi pigesnius ventiliatorius nei paprasti Tower aušintuvai. Corsair  pridedami ventiliatoriai atrodo beveik taip pat, kaip ir Air Series SP120 serijos ventiliatoriai, tačiau šie yra pavadinti SP120L. Vizualiai kuris ventiliatorius yra kuris atskirti yra nesunku – ant H100 montuojami modeliai neturi keičiamų spalvotų žiedelių, be to čia nerandame ir guminių antivibracinių detalių.

SP120L ventiliatoriai yra patys greičiausi teste. Jie sugeba pasiekti 2700 apsukų per minutę greitį. Taigi nors guoliai būtų pagaminti iš aukso, nekaltų viščiukų plunksnų ir medaus tokiu greičiu besisukdamas bet koks ventiliatorius keltų nežmonišką triukšmą. Aišku vartotojas visų laiką laikys žemesnes apsukas ir viską kontroliuoti programinės įrangos pagalba.

Montavimas yra pats paprasčiausias visame teste, kai vandens blokas yra pritvirtinamas rėmelį su galine plokštele jungiant varžtais. Kad viskas būtų dar patogiau rėmelis dėka magnetų prilimpa prie procesoriaus bloko. Dėka modulinių pompos laidų reiks sužiūrėti kur kas jungiasi, bet taip jungiami laidai niekada nesusipainios, ir neliks jokių nereikalingų laisvų galų.

Corsair Link programinė įranga skirta ne tik paties aušintuvo, bet ir viso kompiuterio darbui reguliuoti. Čia galime keisti ne tik aušinimo skysčiu sistemos parametrus, bet ir sisteminių ar vaizdo plokštės ventiliatorių darbą. Nepatiko nebent įžūliai brukamas Corsair Graphite 600T korpusas, kurio vaizdo nuo ekrano pašalinti negalėsime, na nebent labai gerai pasistengę gal ir galėtumėme kažką pakeisti. Gerai bent tiek, kad nebuvo kišama Obsidian serijos dėžė, tada vien iš principo tos programos nenaudočiau.

Viskas yra derinama nė kiek nesuvaržytai. Kai Asetek’ai siūlo tik ventiliatorių reguliavimą procentais, čia galime nustatyti ir konkrečias apsukas.

Dar vienas H100i koziris – net penkių metų garantija, užtikrinanti gaminio ilgaamžiškumą. Na, o kaina nėra labai didelė – svyruoja apie 330 – 340 litų.

Enermax Liqtech 240

ELC serija yra pirmasis Enermax žingsnis tokio tipo aušintuvų rinkoje. Pirmasis blynas svilo, kaip ir svilo procesoriai prijungti prie šio aušintuvo (aišku ne kažką nusvils procesorius prijungtas prie tokio dručkio). Enermax paskelbė, kad atšaukia prekybą šiais modeliais, kad sumažintų jų keliamą triukšmą. Nors Enermax pridėjo visokių gumų triukšmas nesumažėjo nė per nago juodymą, bet aušinimo našumas tapo kur kas geresniu. Taigi prisidengdama tildymu kompanija bandė efektyvinti aušinimo našumą.

Enermax pirmosios savo sistemos gamybą patikėjo plačiajame pasaulyje mažai žinomai, bet po pakankamai didelio produkcijos kiekio kūrimo ir gamybos prisidedančiai Taivano bendrovei AVC. Tai reiškia, kad turėjome pakankamai unikalų modelį, kurio analogų surasti buvo praktiškai neįmanoma.

AVC po „prikolų“ su pirmos kartos aušintuvais gavo antausį iš Enermax. Jai buvo patikėtas tik pigiausiųjų Liqmax aušintuvų kūrimas. Na o Brangesnieji Liqtech aušintuvai yra sukonstruoti paslaptingiausios aušinimo skysčiu sistemų gamintojos X. Ji rinkoje debiutavo kartu su Silverstone Tundra serija, tačiau nepanoro niekam atskleisti savo tapatybės. Na ir kam toks paslaptingumas?

Pakuotė kur kas labiau išsišokanti nei buvo sutinkama praeitoje ELC serijoje, kur tiesiog paprastame baltame fone buvo pavaizduotas pats aušintuvas. Čia jau dominuoja juoda ir raudona spalvos, bei įmantresnis išdėstymas.

Dėžutės turinys susideda iš aušintuvo, ventiliatorių, vartotojo vadovo ir nedidelės baltos dėžutės. Joje slepiasi visos montavimui reikalingos detalės.

Šis aušintuvas iš kitų stipriai išsiskiria savo radiatoriumi. Vietoj to, kad jame būtų tarp šiluminių vamzdelių išvingiuotos aliuminio plokštelės, jos yra tiesiog sumautos ant jų. Teoriškai tai turėtų padidinti aušinimo našumą, bet ar tai iš tiesų įvyks atsakys tik praktiniai testai. Nors technologija nauja, storis tas pats – 27 milimetrai.

Aušinimo blokas pasižymi tuo, jog pagamintas iš aliuminio, o ne plastmasės. Atrodo žymiai šauniau bet kitokios naudos įžvelgti būtų sunku. Čia esantis Enermax jogotipas šviečia mėlymai. Prie bendro aušintuvo dizaino labiau tiktų raudona spalva, juolab tikrasis Enermax logotipas ir yra toks.

Keturkampė šalčio plokštelė pasižymi Micro-Fin Structure ir Quad-Shunt-Channel technologijomis, kurios didina karščio perdavimo iš plokštelės į skystį našumą.

Enermax į Liqmax ir Liqtech aušinimo sistemas vietoj senųjų T.B. Silence ventiliatorių turi naujus, dar niekur iki tol nematytus analogus Enermax Twister Pressure. Tikėtina, kad jie netrukus bus parduodami ir atskirai nuo šių aušintuvų.

Nors jų aerodinamika pasikeitė, panašu, jog guoliai išliko tie patys Twister Bearing, teoriniais skaičiavimais galintys gyvuoti 100000 valandų. Jie išlaikė ir kitas gerąsias savybes, tokias kaip nuimama viršutinė dalis.

Ventiliatorių apsukų valdymas yra silpnoji aušintuvo vieta. Norint pakeisti veikimo režimą į tylesnį reiks ardyti kompiuterį, nusiimti ventiliatorius nuo aušintuvo ir perslinkti ten esantį slankiklį. Tuo tarpu Asetek ir CoolIT modeliuose viską galima padaryti vos per kelias akimirkas, naudojantis specialia programine įranga. Tiesa Cooler Master ir Silverstone aušintuvai iš vis neturi nieko panašaus taigi Enermax pasiūlytas variantas yra tikrai geriau negu tai.

Aš Enermax atstovams pasiūliau padaryti paprastą dalyką – perstumti slankiklį ten, kur jis būtų pasiekiamas nenuėmus aušintuvų TY, ventiliatoriaus šone, prie maitinimo laidų išėjimo. Pasirodo aš net nebuvau pirmasis apžvalginikas, kuris pateikė šią idėją.

Galinė plokštelė panaši į Enermax T40 ir T60 oriniuose aušintuvuose – vienoje pusėje AMD lizdui skirtos skylės, o kitoje – visiems Intel‘io procesoriams. Tačiau globaliai visi sąryšiai su aušinimo oru sistemomis tuo ir baigiasi. Montavimas perprantamas labai lengvai, tačiau įvykdomas labai sunkiai. Problema yra į galinę plokštelę įsmeigiamuose strypuose, ant kurių maunasi blokas ir veržiami varžtai. Tiesiog jei montuojant procesoriaus aušintuvą tenka pasitelkti kojas, nes dviejų rankų negana – reiškias tikrai kažkas yra blogai.

Po kokios valandos sumontavęs aušintuvą jaučiau tikrą palaimą, kad visas šis košmaras baigėsi iki tol prisiminiau jog Silverstone aušintuvas turi visiškai identišką sistemą… Bent tiek gerai, kad privargus rezultatas gražus gavosi.

Nors pirmtakas ELC 240 turėjo daug trūkumų, tačiau senasis modelis turi ir šiokių tokių privalumų. Vietoj penkerių metų garantijos naujojo produkto veikimo stabilumas yra užtikrinamas tik dvejiems metams.

NZXT Kraken X60

Kai kas savaitė pasirodydavo „naujas aušintuvų gamintojas“ visi retoriškai klausė, ar galima tikėtis kažko naujo vienodais Asetek‘ais su skirtingais ventiliatoriais perpildytoje aušintuvų rinkoje, NZXT sėkmingai debiutuodama šioje rinkoje parodė, kad tikrai taip. Ir tam nereikėjo nė naujos kompanijos ieškotis – užteko ir nuvalkiotos Asetek.

Absoliučiai visos iki tol buvusios AIO aušinimo sistemos naudojo 12 cm ventiliatorius bei 120 arba 240mm ilgio radiatorius NZXT pristatė Kraken X40 ir Kraken X60. Jie turėjo 140 mm ir 280 mm ilgio radiatorius ir taip stipriausiai išsiskyrė iš visų praktiškai vienodų Asetek modelių.

NZXT buvo pirmoji ir kol kas atitinkamus sprendimus yra pristačiusi tik vienintelė Corsair (H90 ir H110), kurie yra gan panašūs į NZXT gaminius. Tačiau Kraken X60 yra geresnis už konkurentus iš Corsair. Jis turi skaitmeninio valdymo galimybę, kuri leidžia rinktis tarp trijų skirtingų darbo našumo variantų, leidžiant pasiekti pasirinktą triukšmingumo ir vėsumo variantą. Teisybės vardan dar turiu paminėti, kad aušintuvo procesoriaus blokas gali būti apšviestas bet kokia pasirinkta spalva. Dėl šių dalykų NZXT aušintuvas kainuoja maždaug 30 litų brangiau.

Turiu pastebėti, jog NZXT yra labai sąžininga kompanija. Visi ant dėžučių rašo tik savo gaminių privalumus, o štai NZXT pakuotės priekyje, pačioje matomiausioje vietoje, užrašė stiprų trūkumą – vos dviejų metų trukmės garantiją. Kitose pakuotės dalyse jau viskas grįžta į savo vėžes – matome tik gaminį giriančius reklaminius šūkius ir sausas specifikacijas.

Dėžutės viduje šimtaprocentinis standartas – aušintuvas, du ventiliatoriai, visiems Asetek‘ams būdingos montavimo dalys ir instrukcija (beje ji yra labai detali), kaip tas dalis priversti laikyti aušintuvą prispaustą prie procesoriaus.

Taigi pagrindinis aušintuvo akcentas – net 280 mm ilgio radiatorius. Jame yra daugiau šiluminių vamzdelių nei paprastame Asetek sprendime, vietoj trylikos – penkiolika. Dėl to bendras radiatoriaus darbinės dalies plotas išauga 34 procentais.

Jeigu ignoruotumėme didelio paviršiaus ploto radiatorių, tai aušintuvas yra gan panašus į standartinius Asetek gaminius. Standartinius keramikinius guolius turinti aušintuvo pompa dirba 2900 apsukų per minutę greičiu. Verta išskirti žarneles, kurios yra net 40 centimetrų ilgio, o tai išplečia sistemos montavimo galimybes. Apsauginė plėvelė nuo procesoriaus bloko nusilupo labai negražiai – teko gramdyt.

Šalčio plokštelė – standartinė, varinė, ketvirtos kartos Asetek’as. Termopasta ant jos jau yra užtepta.

Pirmiausia ko aš tikėjausi iš 140mm ventiliatorius turinčių aušinimo sistemų – tai dėka sumažintų apsukų pasiekiamas tylesnis veikimas. 2000 RPM veikimo greitis yra šiek tiek mažesnis už daugelio konkurentų, bet vis tiek dar pakankamai aukštas. Maksimalus jų oro pralaidumas 98.3 CFM, o statinis slėgis – 2,2 mm/H20.

Tai yra gan retas atvejis, kai ventiliatorius yra pardavinėjamas ir atskirai, be aušintuvo, o jo veikimo greičiai nėra keisti. FX 140 parduotuvėje vertas 15 dolierių, o Lietuvoje kaina siekia 50 litų. Ventiliatoriai naudoja Liquid State tipo guolius, kurie dažniausiai sutinkami NZXT ir Thermalright produkcijoje. Didžiausias šių ventiliatorių minusas būtų vos 35000 valandų gyvybingumas – mažesnį turi tik Cooler Master. Ar tik ne dėl to ir buvo suteikta 2 metų garantija?

Visi iki vieno Asetek aušintuvai turi identišką montavimo sistemą, taigi Kraken X60 parengimas darbui nieko nesiskirs nuo  daugeliui aušintuvų būdingos instaliacijos. Be abejo korpuse reikės dviejų greta esančių 140 milimetrų lizdų. Tik norint kontroliuoti veikimo intensyvumą reiks prijungt aušintuvą prie duomenų jungties ir įdiegti reikiamą programinę įrangą.

Pastaroji leidžia keisti aušinimo profilius, ar net susikurti unikalią apsukų valdymo sistemą. Taip pat jos pagalba galima keisti ant procesoriaus bloko esančio NZXT logotipo spalvą.

NZXT produkcija Lietuvoje prekiauja tik į entuziastus orientuotos parduotuvės, kurios produkciją perka iš užsienio didmenininkų. Tačiau net ir jose Kraken aušintuvų šiuo metu nėra randama. Tiesa vakarų Europoje Kraken‘as kainuoja net 135 eurus, kas yra didžiausia kaina visame teste, verčianti reikalauti ir geriausių aušinimo rezultatų.

Šiek tiek prastesnis, bet vis tiek ta pačia platforma paremtas Corsair H110 yra vertas 360 litų.  Jis neturi skaitmeninės apsukų reguliavimo ir tai atima galimybę pačiam keisti apsukų profilius taigi nėra ir vartoto sąsajos, o tai atima ir aušinimo plokštelės apšvietimo galimybę, be to jame randame ir kitokius ventiliatorius. Kainų skirtumas yra gan nemažas, dėl to kiekvienam reiktų gerai pagalvoti, ar tikrai verta mokėti už jo teikiamus privalumus.

Silverstone Tundra TD02

Silverstone visą laiką būčiau linkęs įvardinti kaip korpusų gamintoją, taip pat siūlančią ir aušinimo sistemas ir maitinimo blokus, kaip antrinius produktus. Dabar situacija stipriai keičiasi. Pristatydama pigius Argon serijos orinius aušintuvus ir brangias Tundra serijos aušinimo skysčiu sistemas Silverstone sustiprino ir savo pozicijas aušinimo produktų rinkoje.

Akivaizdu, kad šių aušintuvų tikrasis gamintojas yra ne Silverstone, o kažkuri kita kompanija, tačiau ją įvardinti būtų labai sudėtinga. Galime pastebėti, kad į juos labai panašūs yra, taip pat šiame teste dalyvaujantys, Enermax Liqmax, dėl to galima teigti, kad abu aušintuvus sukūrė ta pati kompanija, tačiau kaip jau ir minėjome, ir tų ir tų kūrėjas lik už paslapties šydo.

Tundra TD03 yra paprastas 120 mm aušinimo skysčiu aušintuvas, o TD02 yra dvigubai ilgesnį radiatorių turintis modelis. Keista ta indeksacija, kai TD02 yra geresnis už TD03, apskritai perprasti Silverstone kodų raizgalynę yra praktiškai neįmanoma. Be abejo šiandien į ilgšių testą pas mus atkeliavo TD02.

TD02 aušintuvas yra randamas mėlynoje (Silverstone mėgstamiausio atspalvio) vidutinio tūrio dėžutėje.

Visas jos apipavidalinimas atitinka standartinį šabloną – priekyje kuo patrauklesni paveikslai, gale savybių aprašymas o šone – techninės specifikacijos.

Pakuotėje randame standartinį turinį – aušintuvą, du ventiliatorius, tvirtinimo detales ir vartotojo vadovą, kuris yra atspausdintas ant ypač geros kokybės popieriaus – kiek komponentų yra buvę mano rankose, pastarojo leidinio kokybė tikrai yra pati geriausia.

Silverstone aušinimo skysčiu sistema nesunkiai gali būti tituluojama išskirtiniausio dizaino sistema. Vienas Games.lt Facebook puslapio komentatorius jį pavadino „panašiu į iPhone“. Kartu galime teigti, kad jos dizainas taip pat yra gan artimas profesionalioms aušinimo sistemoms. Tikėkimės aušinimo rezultatai bus tokie patys geri, kokius mums žada Silverstone aušintuvo išvaizda.

Taigi kuom šis aušintuvas išsiskiria? Visi teste dalyvavę aušintuvai, nuėmus ventiliatorius būdavo juodi kaip smala. O štai čia – fantastiškas juodos, baltos bei sidabrinės spalvų derinys. Nors žiūrėdamas į jį nuotraukose nejaučiau didelio susižavėjimo, paėmęs į rankas supratau, kad tai yra meno kūrinys.

Tačiau spalva yra niekis, negalime pamiršti paminėti radiatoriaus.  Jis naudoja tarp šiluminių vamzdelių išdėstytų aliuminio lakštų struktūrą, kuri sutinkama tik čia ir Enermax modelyje. Pasak Silverstone tokia sistema pagerina šilumos perdavimą net 40 procentų. Be to, lyginant su Enermax Liqtech jis yra pastebimai storesnis.

Baltos gofruotos žarnelės nuotraukose man vizualiai atrodė negražiai. Tačiau gyvai jos atrodo kur kas geriau nei nuotraukose. Tačiau atsiranda kita bėda – palygint sunkų aušinimo bloką ir masyvų radiatorių  jungiančios žarnelės yra labai liaunos.

Gamintoja akcentuoja, kad varinė šalčio plokštelė yra pritvirtinta bevaržte montavimo sistema. Silverstone sako, kad tai garantuoja „ypač didelį patikimumą“. Man asmeniškai, jokių patikimumo problemų varžtus naudojančios plokštės nesudaro, bet gerai, Silverstone, tebūnie taip. 

Taip pat pabrėžiama ir tai, kad pats CPU bloko korpusas yra pagamintas iš aliuminio, kai kituose bandytuose produktuose randame plastmasę. Bent tokią naudą, kaip graži išvaizda 100 procentų galime patvirtinti. Nors čia esantis Silverstone logotipe yra šviečianti vieta, gerai neįsižiūrėjęs gali net ir nepastebėti.

Ventiliatoriai bent aerodinaminiu požiūriu yra identiški ir atskirai pardavinėjamiems FQ121. Tiesa, prie Tundra aušintuvų pridedamas ventiliatorius yra kur kas našesnis, nes vietoj 1000 – 1800 apsukų per minutę greičio jis padidėjo iki 1500 – 2500 apsukų. Nuvilia aukšta minimalių sūkių riba, kas reiškia, kad net ir esant nedidelėms temperatūroms sistema vis tiek bus girdima. Specifikacijų lape pateikiamas maksimalus 92,5 CFM oro pralaidumas, 3,5mm/H2O statinis slėgis ir visa tai pasiekiama keliant 33,5 decibelų triukšmą.

Montavimas yra dar liūdnesnė dalis nei Enermax aušintuve. Procesoriaus blokas montuojasi ta pačia nevykusia sistema, kuria tvirtindamas galvojau, jog numarinau savo motininę… Tačiau čia visas „smagumas“ dar tik prasideda.

Dėl storo radiatoriaus jį sunku pritaikyti įmontavimui korpuse. Jei naudojate paprastą korpusą už 150 – 300 litų šį aušintuvą galite pamiršti, kadangi 6,5 centimetrų storio milžiną į jį sutalpinti tikrai nepavyks. Net ir didesnėje 500 litų vertės dėžėje jis įtilpo sunkiai.

Vienintelis derami išėjęs montavimo variantas buvo sumontuoti ventiliatorius virš tvirtinimo platformos taip, kad jie trauktų orą. Iš pradžių galvojau, kad išeis sumontuoti ant platformos pastatant  radiatorių, o korpuse paliekant orą stumiančius ventiliatorius, bet tada nepavyko suderinti skersinės juostos ir žarnelių padėties, kuri tiesiog sutapo, perslinkus aušintuvą nebesutampa skylės korpuse ir aušintuve, per kurias būtų veržiami varžtai.

Nors pastaruoju metu džiugu matyti vis sparčiau didėjantį Silverstone produkcijos kiekį parduotuvių lentynose, Tundra aušintuvus rasti vis dar yra neįmanoma misija. Nebent siųstumėtės jį iš vakarų Europos, kur jis kainuoja nuo 105 eurų. Tiesa Lietuvoje neseniai debiutavo dvigubai trumpesnis Tundra TD03, siūlantis 290 litų kainą.

Thermaltake Water 3.0 Extreme

Iš pirmo žvilgsnio Thermaltake Water 3.0 Extreme aušinimo sistemą galima nurašyti kaip patį neoriginaliausią sprendimą. Tik pamanyk – standartinis Asetek‘as su standartiniu 240 mm radiatorium. Toks išankstinis nusistatymas gali būti labai klaidingas.

Atidžiau paanalizavus rinką galima suprasti, kad tai gan unikalus sprendimas. Identišką ar labai panašų  dizainą turi ir Antec Kuhler 1250 (ir jo pirmtakas Kuhler 1220) bei Corsair H100 modeliai. Tačiau Antec modelis yra šiek tiek kitoks. Jis turi dvi prie ventiliatorių perkeltas pompas, dėl to praktiškai jis yra „kitoks modelis“. Beje jas išbandysime jau artimiausiu metu. Tuo tarpu Corsair 240mm aušintuvų rinkoje atsisakė Asetek gaminių ir pradėjo naudoti CoolIT produkciją. Taigi atstovauti klasikinių Asetek 570LX aušintuvų segmente liko viena Thermaltake.

Vienintelis dalykas kuris yra neįprastas Thermaltake dėžutėje yra stačia jos forma ir atidarymas per viršų. Kitkas – iki skausmo šabloniška – priekyje didelė aušintuvo nuotrauka, šone specifikacijos, gale detaliai aprašytos savybės. Ir be abejo kvailieji testai – stock‘inis aušintuvas prieš 240 milimetrų aušinimo skysčiu sistemą.

Atidarius dėžutę iš karto dvelktelėjo labai nemalonus aštrus kvapas. Gerai apšniukštinėjus aušintuvą jokių įtartinų smarvės šaltinių neradau. Paaiškėjo, kad šį nemalonų kvapą skleidžia pakavimui panaudoti pigūs maišeliai. Gal kiek perdaug tai sureikšminau – stipresnis ar silpnesnis kvapas dvelkia praktiškai iš kiekvieno aušintuvo pakuotės.

Rašant apie paskutinį modelį turbūt nereikia nė sakyti, kad pakuotės viduje randasi tai, kas ir turi rastis, tai kas būna ir visuose kituose aušintuvuose – sistema su pridedamais ventiliatoriais, varžtais, popieriais ir t.t.

Thermaltake Water 3.0 aušintuvų serija iš publikos pusės buvo sutiktas gan nepalankiai, ypač turimas Extreme modelis. Kai pirmtakė Water 2.0 Extreme sistema turėjo daugiau nei 38 mm storio radiatorių, naujajame modelyje jis buvo mažesnio 27 mm dydžio analogas. Thermaltake net ir labai norėdama nieko pakeisti negalėjo – pati šventoji karvė Asetek prie tokių perėjo.

Entuziastai piktinosi, kad yra taupoma aušinimo našumo sąskaita, o gamintoja atsikirto, kad toks sprendimas skirtas norint padaryti tinkamą didesniajai daliai korpusų. O be to jų duomenimis temperatūrų skirtumas tarp šių dviejų radiatorių tėra 1-2 laipsniai, o jį kompensuoja kiti dalykai. Aš irgi iš pradžių to nepalaikiau, bet prisiminęs Silverstone atvejį manau, kad vertėjo.

Taigi, kaip supratote tai nėra vieninteliai atnaujinimai. Svarbiausia atnaujinimo priežastis buvo naujausios, ketvirtosios kartos šiluminės plokštelės integravimas.

Taip pat buvo atnaujinta ir pompa. Dabar ji sukasi net 2900 apsukų per minutę greičiu, o tokie nemaži skaičiai leidžia nujausti ne patį tyliausią jos veikimą. Aušinimo blokas – plastmasinis, identiškas daugeliui Asetek’ų. Kurioziška situacija – nors Asetek siūlo labai plačias aušinimo plokštelės apšvietimo galimybes, Thermaltake jomis nepasinaudoja ir tampa vieninteliu gaminiu be jokio apšvietimo.

Žinant, koks yra aušinimo skysčiu sistemų Achilo kulnas, labai džiugu girdėti, kad bent gamintojo duomenimis nauji ventiliatoriai skleidžia kur kas mažiau triukšmo 20dB vietoj daugiau nei 27 decibelų. Be to deklaruojamas oro pralaidumas padidėjo nuo 81 CFM iki 99 CFM. Ventiliatoriaus apsukų greičiai yra išdėstyti 1000 – 2000 apsukų per minutę intervale.

Aušintuvo montavimas yra nesudėtingas, identiškas visiems Asetek modeliams. Aišku reikės prijungti skaitmeninio valdymo programinę įrangą.

Iš jos galite nesitikėti nei daugiau, nei mažiau nei iš NZXT ar Antec programų , juk ir tos ir tos paremtos Asetek platforma, o kiekvienas gamintojas prisitaiko sau patinkantį dizainą.

Net jeigu labiau patinka konkurentų gaminiai, galite naudoti kitų Asetek partnerių parengtas programas, ar Thermaltake programą naudoti su konkurentų gaminiais. Vienintelis skirtumas – negalėsime keisti aušinimo bloko apšvietimo, kadangi Water 3.0 Extreme jo paprasčiausiai neturi.

Kai Water 2.0 serijos modeliais buvo gan gausai prekiaujama Lietuvos rinkoje, deja mūsų turimas naujasis Water 3.0 bent kol kas Lietuvoje yra ekskliuzyvas.
O gal geriau oru? Noctua NH-D14

Pristatėme krūvelę aukštos klasės aušinimo skysčiu sistemų. O tai gal vis dėl to aušinti oru geriau?

Atsakysime bandydami gyvą legendą – Noctua NH-D14. Nors Noctua yra vienas brangiausių aušinimo oru sistemų gamintojų, o NH-D14 yra pats kiečiausias jos gaminys, tačiau kainuodamas 320 litų yra tarp pigiausių testo dalyvių.

Aušintuvas yra dvigubo Tower tipo milžinas. Jį apjungia šeši stori nikeliuoti šiluminiai vamzdeliai Aušintuvas yra apginkluotas dvejais ventiliatoriais – viduryje stūkso senstelėjęs NF-P14, o priekyje ne ką jaunesnis NF-P12. Viską apjungę turime kiekvieno Geeko svajonę.

Jau iškarto aišku, kad įsigijus šį monstriuką pradės kilti suderinamumo su operatyviąją atmintimi problemos, Standartinėse ATX motininėse plokštėse galite pamiršti aukštus radiatorius turinčių modulių naudojimą. Iš kitos pusės standartiniai moduliai tinka idealiai – nereikės riboti jų kiekio ar rinktis žemesnę mikroschemą turinčiu modelius.

Nors visi aušinimo skysčiu sistemų gamintojai trimituoja koks paprastas yra jų sistemų montavimas, ir koks palygint su jais yra sudėtingas orinių sistemų įmontavimas. Iš tiesų tokios kalbos turi tiesos – už NH-D14 sunkiau montavosi tik Enermax ir Silverstone sistemos. Tačiau prisiminus kaip lengva įdiegti U12S ir U14S, galiu pasakyti, kad plonesnieji Noctua instaliacijos paprastumu gali varžytis su bet kuom.

Taigi ar legendinis aušinimo oru flagmanas iš Austrijos nupūs išsišokėlius skysčio aušintuvus bus aišku jau labai greitai.
Testų metodika

Testai vyks NZXT Phantom 530 korpuse, kuriame nesunkiai sutilpo visi šie aušintuvai, jei reikėtų ir dar didesnius sugrūstumėme. Jis turi standartinius ventiliatorius – 200 milimetrų priekyje ir 140mm – gale. Pilna testų sistemos konfigūracija atrodo taip:

• Intel Core i5 2500K centrinis procesorius
• MSI Z68A-G43-G3 motininė plokštė
• 2 x 4GB Patriot G2 series DDR3 RAM @ 2400 MHz; CL9
• Transcend SSD740 256GB SSD diskas
• WD Caviar Blue WD10EALX 1TB HDD
• NZXT Phantom 530 korpusas
• Enermax Modu 87+ 900W PSU  
• Windows 7 Ultimate 64bit OS

Visi iki vieno aušintuvai naudojo Noctua NT-H1 termopastą. Procesoriams kaitinti 15 minučių paleidome Prime 95 programėlę. Realus naudojimas (žaidimai) paprastai taip stipriai aušintuvų neužkaitina.

Testai bus atliekami trejomis centrinio procesoriaus konfigūracijomis – esant standartiniams veikimo dažniams (1,208V) , esant 3,7 GHz (1,336V) procesoriaus greičiui (kas atitinka Turbo Boost konfigūraciją) ir esant aukštam 4,5 (1,36V) GHz greičiui.

Svarbu – temperatūros pateikiamos atėmus aplinkos oro temperatūrą. Tai leidžia nepaisyti testo metu kambaryje vyravusios šilumos. Norint sužinoti kokia temperatūra būtų praktiškai naudojant aušintuvus pridėkite standartinę kambario temperatūrą – apie 20 laipsnių.

Taip pat rengdami apžvalgą matuojame ir triukšmingumą. Tam pirmą kartą testuose naudosime specialų garso matuoklį. Testuojant aušintuvų skleidžiamą garsą aplinkos triukšmas buvo maždaug 33 decibelai. Kompiuteryje nebuvo jokių kitų dirbančių ventiliatorių.

Naudojamos ventiliatorių greičių konfigūracijos:

• Aušintuvai su skaitmeninio valdymo galimybe veikė visais galimais gamintojo paruoštais apsukų valdymo profiliais (Corsair H100i, Thermaltake Water, NZXT Kraken)
• Aušintuvams su PWM valdymu: Fiksuojam 1000 ir 1500 apsukų per minutę greičiu (Cooler Master Seidon, Silverstone Tundra)
• Enermax Liqtech buvo išbandytas visais trejais režimais esant maksimalioms kiekvieno iš tų režimų apsukoms. Lyginant Enermax pasirodymą su kitais modeliais reikėtų pagal sūkius esant minimaliomis apsukomis, omaksimaliais nustatymais užfiksuoti duomenys atsakys klausimą, kodėl neverta naudoti aušintuvų su greitai besisukančiais ventiliatoriais.
• Noctua NH 14 buvo testuojamas dvejais atvejais – dirbdamas standartiniu greičiu ir su ULN adapteriu

Taigi kiekvienas testo dalyvis gavo galimybę pasireikšti po du kartus.

Sudarant triukšmingumo lentelę (jeigu du modeliai demonstruoja vienodus rezultatus), aukščiau bus įrašytas tas, aušintuvas, kuris esant 4,5 GHz dažniui buvo vėsesnis
Testai

Na o štai lauktieji aušinimo testų rezultatai. Dar kartą pasikartoju, kad temperatūrų testuose iš užfiksuoto procesoriaus aušintuvo buvo atimta aplinkos temperatūra, taigi realios temperatūros naudojimo metu bus apie 20 laipsnių didesnės.

Kaip metote testuose nėra pateikiami Corsair H100i aušintuvo duomenys. Aušintuvas neveikė taip, kaip mes to norėjome, jo temperatūros buvo žymiai didesnės, nei galėjome tikėtis. Iš pompos sklido labai tylus pašalinis garselis, bet ar tai jos defektas ar specifinis garsas pasakyti labai sunku. Galvodamas, jog ten gali būti oro burbulas bandžiau daryti jo šalinimo procedūrą, bet ji buvo nesėkminga. Taigi brokuoto H100i pasiekti rezultatai yra tokie:

Priminsiu, kad čia pateikiamas tik aplinkos ir užfiksuotų temperatūrų skirtumas. Taigi realiosios temperatūros šiame aušintuve buvo priartėję prie 90 laipsnių ribos, kas nebūtų gėda nebent aušintuvui už dviženklę sumą.

Kaip matėte ventiliatorių sukimosi greitis didelės įtakos nedaro. Detaliau paanalizuokime situaciją su Enermax Liqtech 240 prijungdami ir maksimaliu greičiu besisukančio ventiliatoriaus rezultatus:

Taigi matome kad temperatūros kinta labai nestipriai, tačiau triukšmas kylant apsukoms didėja kur kas intensyviau. Taigi galime daryti išvada, kad didelių apsukų laikyti tikrai neverta.
Vaistai: Noctua NF-F12 PWM ir NF-A14 PWM

Kai Noctua sužinojo apie mūsų atliekamą testą pasiūlė išmėginti ne tik NH-D14 aušintuvą, bet ir liepė apžiūrėti keletą ventiliatorių. Pasak Noctua, jie privers skystąją sistemą dirbti žymiai tyliau ir tai nekels temperatūrų.

Tikrinti šio teiginio pasirinkome du Asetek platformos modelius – Thermaltake Water 3.0 Extreme ir NZXT Kraken X60. Jau išmėginome juos su standartiniais aušintuvais, metas uždėti Noctua ir  NF-F12 PWM ir NF-A14 PWM ventiliatorius.

Abu ventiliatoriai dirba 300 – 1500 apsukų per minutę greičiu, o prijungus LNA adapterį jų veikimo greitis nukrinta iki 1200 apsukų.  Kaip ir visi nauji Noctua produktai, šie naudoja SSO2 guolius, kurie yra vieni pažangiausių aušintuvų pasaulyje. Tai nėra skambi, tuščia kalba – kai kaina siekia 80  litų už vieną ventiliatorių kitaip net ir būti negali.

Noctua ventiliatorių spalvos visada vertinamos prieštaringai, net manau visi pritarsite, kad ant juodų aušinimo skysčiu sistemų jie atrodo ypač keistai. Na bet jei aušins gerai, tada atleisime.

Kadangi matuosime jau nebe pačių aušintuvų o tik ventiliatorių našumą, todėl kiekvieną kartą jie dirbs visiškai vienodomis apsukomis. Kad geriau matytume skirtumus naudosime 1500 rpm sukimosi spartą ir 4,5 GHz dažniu dirbantį procesorių.

Aš pats nelabai tikiu, kad lėtai besisukantys Noctua ventiliatoriai padės pasiekti žymiai geresnius aušinimo rezultatus, geriausiu atveju minimalų pranašumą, bet kad ventiliatoriai bus praktiškai negirdimi manau neabejoja nė vienas. Aišku pavojų ausims vis dar kelia nė kiek nenutilusios aušintuvų pompos.

Spėjimai pasitvirtino. Temperatūros ne tik kad žymiai nesiskyrė, bet ir išliko visiškai identiškos. Taigi keisti ventiliatorius galima norint pasiekti mažesnį triukšmingumą. Žiūrint iškitos pusės, esant tokiam pat triukšmingumui, Thermaltake aušintuvas, naudodamas Noctua F12-PWM pasiekė dviem laipsniais žemesnes temperatūras.

Nemanau, jog kažkam kyla abėjonės, kad Noctua nebus geriau už standartinius ventiliatorius. Tačiau esmė tame, kad už du reikalingus ventiliatorius gali tekti sumokėti 160 litų, kas yra pusė viso aušintuvo kainos. Jai aušintuvai būtų pardavinėjami be ventiliatorių, Noctua sprendimai būtų labai rimtas pasirinkimas, bet dabar kai reikia išmesti iki 80 litų vertės standartinius ventiliatorius ir dar sumokėti 160 už naujus, kažkaip sunkiai kyla ranka.

Išvados

Pirmiausia turiu paminėti, kad visi teste aprašyti produktai gali susidoroti su praktiškai bet kokiu procesoriumi, nesvarbu kiek stipriai jis būtų paspartintas. Tai yra suprantama, kai kalba sukasi apie dagiau nei tris šimtus litų vertus gaminius.

Nesvarbu kokį aušintuvą pasirinkote, rekomenduoju jo apsukas laikyti minimaliame režime. Išimtį galime taikyti nebent oriniam Noctua, kuriame akivaizdaus skirtumo tarp įprasto darbo ir darbo su ULNA praktiškai nebuvo.

Labai gerą įspūdį paliko Cooler Master Seidon 240M aušintuvas. Jis atrodo labai kukliai neturi skaitmeninio valdymo galimybės ir kitų „navarotų“. Tačiau net ir nepaisant to aušinimo testuose sugebėjo pademonstruoti geriausius rezultatus tiek temperatūrų, tiek triukšmingumo klausimu. Ir tai pasiekiama už mažesnę kainą nei konkurentų sistemose.

Silverstone ir Enermax sistemos atrodo labai įdomi alternatyva tradiciniams aušinimo skysčiu sprendimams. Jos turi išskirtinį ir labai patrauklų dizainą, nestandartinės struktūros radiatorių. Taip pat abi sistemos dirba pakankamai tyliai, tačiau čia gražūs žodžiai ir baigiasi. Žmogui, kūrusiam jų montavimo sistemą palinkėsiu trijų dalykų: trumpesnio gyvenimo, nebegert ir degt pragare ;*

Nors abidvi sistemos neturi skaitmeninio valdymo galimybės, Enermax tai bando kompensuoti galimybe riboti maksimalius sūkius, Silverstone atsako į tai neturi. Tačiau kvailu procesoriaus bloko montavimu problemos diegiant šią sistemą nesibaigs. Ji dėl ypatingai storo radiatoriaus suderinama tik su ypač dideliais korpusais. Net ir puse tūkstančio litų kainuojančiame Full Tower dėžėje ji tik pritaikius netradicinį montavimą sugebėjo normaliai funkcionuoti. Ir galiausiai tai vainikuoja aukščiausios temperatūros teste. Nors tokio dalyko suabsoliutinti nesu linkęs – du laipsnius galima prarasti dėl netradicinio montavimo būdo. Tačiau net ir atsižvelgus  į tai, čempionu Tundra aušintuvas nemanau, kad nebūtų.

Corsair aušintuvas kaip ir būtų pats geriausias atsižvelgiant į papildomų savybių sąrašą. Tvirta konstrukcija, patogiausias montavimas visame teste, pažangiausias skaitmeninis valdymas, ilga garantija verčia žavėtis šiuo aušintuvu, ypač kai jo kaina yra tokia žema. Gaila, kad pompos defektas sugadino visą džiaugsmą.

Iš NZXT kaip didžiausią plotą turinčio radiatoriaus tikėjausi šiek tiek daugiau. Temperatūrų požiūriu jis pasirodė ne prasčiau nei kitų kompanijų gaminiai, bet galėtų skleisti mažiau triukšmo – NZXT nustatytas Performance profilis mano nuomone yra šiek tiek perdaug agresyvus, tačiau tai ne bėda, kai nesunkiai viską galime reguliuoti patys. Kad nėra blogesnis už kitus tai tikrai aišku, tačiau nepamirškime ir pastebimai didesnės kainos, kuri yra nepateisinama.

Thermaltake siūlo paprastą, ne labai originalų, bet pakankamai neblogą aušinimo sprendimą. Patiko nedidelis jo triukšmingumas pasiektos temperatūros taip pat neblogos, o ir yra skaitmeninis apsukų valdymas. Priekaištų neturime, kaip ir kažkokių euforijos ženklų – tiesiog paprastas, geras aušintuvas, su skaitmeniniu apsukų reguliavimu ir kokybiškais ventiliatoriais.

Mane šiek tiek nemaloniai nustebino Noctua. D14 aušintuvas dirba tokiu pačiu garsumu, kaip ir aušinimo skysčiu sistemos, esant žemoms apsukoms. Neslėpsiu, kad ir pačiam tai buvo šiek tiek netikėta – galvojau, kad D14 dirbs šiek tiek tyliau. Vis dėl to bendri rezultatai buvo priimtini.

Sakyti, kad Noctua geresnė už aušinimo skysčiu sistemas sakyti negalime, kaip ir negalime tvirtinti priešingo teiginio. Aušinimo našumas jų praktiškai nesiskiria, o kiti dalykai (suderinamumas su RAM, korpusais ilgaamžiškumas ir pan) tėra smulkios detalės, kurias susumavę kiekvienas pasirinks nugalėtoją.

Noctua ventiliatoriai įrodė, jog yra geresni už konkurentų gaminius. Jais galima nutildyti sistema išlaikant tokias pat temperatūras, arba padidinti aušinimo našumą, išlaikant tokį patį triukšmingumą. Tik va, vi