Būčiau visiškas nevykėlis, banalių juokelių skleidėjas ir šiaip durnas žmogus, jeigu apžvelgiamą korpusą sulyginčiau su šokėju Airinu vien dėl to, kad jo pavadinime yra žodis „Alpha“. Tačiau šiuo atveju, kai visas produktas yra persmelktas „alfa vyro“ dvasia, to padaryti paprasčiausiai neįmanoma. Bet koks bandymas nutolti nuo šios gyvenimo filosofijos būtų bandymas pabėgti nuo tikrosios korpuso prigimties ir savęs pačio.

Ties ta vieta mes galėtumėme ir baigti, nes apie alfa vyrą jau vis tiek viską žinote. Kaip atrodo jo filosofija vedinas korpusas irgi aišku. Įdedu nuotrauką ir ties tuo jau galime baigti. Tik gaila, kad niekas už tai man duonai pinigų neduos. O dar ir dar labai dešros norisi ant jos. Mėgstu šlapenkę, žiauriai mėgstu šlapenkę.

Jei jau prakalbom apie šlapenkes, tai senesniąją Corsair korpusų pasiūlą būtų galima sulyginti būtent su pigia šlapenke. Keli išskirtiniai modeliai bei krūva vienodų tik dydžiu besiskiriančių Carbide, Obsidian serijos korpusų.  Pastarieji, žiūrint mano akimis, vizualiai nebuvo išbaigti – kažkas tarp Fractal‘io minimalizmo ir paties pigiausio ofisui skirto korpuso. Aš šių produktų nesupratau. Nors daug kas juos liaupsino, nesupratusių taip pat buvo daug – korpusai nebuvo pagrindinis Corsair arkliukas.

Dabar Corsair didina išskirtinių korpusų pasiūlą, šių metų balandį pristatydama remiantis švelnesniais kanonais kurtus modelius. Vienas iš jų Corsair Spec Alpha – korpusas, Corsair gamoje neturintis jokių glaudžių giminaičių, tad atrodo, jog atsiradęs iš niekur. Bet ėjimui alfa keliu giminaičiai juk nėra reikalingi.

Pakuotė ir komplektacija

Kaip matote apačioje esančioje nuotraukoje, korpuso pakuotė neatrodo labai įspūdingai. Net ir įvertinus žalą, kurią padarė nagus galandusi katė, rezultatas išlieka toks pats – nieko įspūdingo – tai tik iš paprasto kartono išklotinės išlankstyta erdvinė figūra.

Korpuso struktūra nulėmė, jog priedų dėžutėje yra gan tuščia. Didelė dalis aušinimo angų jau turi prie jų pritvirtintus ventiliatorius, taip pat nereikia detalių ir kietųjų diskų montavimui. Vis tai privedė, kad maišeliuose randame labai mažą kiekį varžtų.

Taip pat yra pridedamas ir pakankamai išsamus vartotojo vadovas. Nudžiugino jame esančių instrukcijų detalumas – viskas paprasta ir aiškiai suprantama net ir pirmą sistemą savo gyvenime renkančiam vartotojui.

Žvilgsnis į išorę

Prieš dešimt metų viskas buvo labai paprasta – žmonės norėjo daug LED lempučių, aštrių formų agresyvaus dizaino. Prieš penkis metus visi nusprendė, kad užteks transformerių karų ir reikia minimalizmo. O dabar jau žmonės patys nebežino ko jie nori.

Būtent tokiems pirkėjams ir yra sukurtas Corsair Spec Alpha. Jeigu bijai, kad draugė išjuoks iš milijonus lempučių turintį transformerį, o tūli draugai geimeriai nesupras kad už minimalistinį korpusą mokėjot daugiau negu dvidešimt eurų, tai šis korpusas kaip tik tau! Corsair šiame korpuse paliko nulį minimalizmo (kas yra tikrai didelis siurprizas iš Corsair pusės) ir sukūrė dar niekur nematytų linijų dizainą, pakankamai neblogai derantį net ir prie solidžios aplinkos.

Prieš perkant korpusą reiks nuspręsti, kuris spalvinis variantas Jums tinka labiausiai – juodas su raudonomis detalėmis, baltas su raudonais akcentais, ar juodas su sidabrinėmis detalėmis. Pastarasis turi baltos spalvos LED ventiliatorius, o likę modeliai skleidžia raudoną šviesą. Būdamas užkietėjusiu baltos spalvos sistemų fanu pasirinkau antrąjį variantą.

Korpuse nėra galimybes išvesti vidaus komponentų į priekinė panelę. Paprasčiau tariant, čia neatsiras vietos nei diskasukiui, nei jokiam kitam į 5,25 colio įrenginiui. Tai padaryti ne iš blogos valios – toks sprendimas korpusui leidžia turėti išskirtinį dizainą. Tiesa, viena aršiausių konkurenčių NZXT savo Phantom serijos korpusuose slepia 5,25 colio įrenginius po specialiomis durelėmis. Corsair nusprendė, kad diskų era baigėsi ir nesivargino to padaryti.

Tokio stiliaus korpusas būtų visiškai neįsivaizduojamas be didelio šoninio lango. Kuo didesnis – tuo geriau. Be abejo Corsair net negalvojo apie Spec Alpha versiją be permatomo šono. Tokio dizaino korpusą besirenkantys pirkėjai to nesuprastų. Beje, rašau šoniniam langui poliusą už tai, kad jis yra šiek tiek patamsintas. Niaukti stiklai – pradedant automobiliu, baigiant akiniais yra tikro alfa vyro bruožas.

Priekinėje korpuso dalyje be abejonės yra įjungimo bei perkrovimo mygtukai, dvi USB 3.0 jungtys, mikrofono ir ausinių jungtys, bei ventiliatorių valdiklio valdymo slankiklis. Nors ventiliatorių valdiklis yra gan primityvus, tokios klasės korpuse reikia džiaugtis, jog jis iš viso yra. Ir mes tikrai džiaugiamės.

Žvilgsnis į vidų

Corsair nesistengė sukurti estetiško interjero Spec Alpha korpusui. Labiausiai tai atspindi faktas, jog kabelių išvedžiojimo angos neturi guminių slėpimo detalių. Tai verčia korpusą atrodyti pigiai, bet juk einant alfa keliu, visus galima apakinti pridėjus daugiau lempučių!

Kaip jau  minėjau aprašinėdamas korpuso eksterjerą, čia nerandame vietos 5,25 colio įrenginiams.  Logiška, jog jų vietoje turėtų būti palikta vietos kam nors kitam. Deja taip nėra. Vienintelis šios korpuso dalies panaudojimas yra keturių SSD diskų montavimas. Žinant kiek čia vietos yra, ir kokie mažyčiai yra SSD diskai, galiu drąsiai tvirtinti, kad didžiulė laisva erdvė išnaudojama labai prastai.

Apačioje yra trys vietos standartiniams kietiesiems diskams. Be specialių adapterių SSD diskų čia montuoti negalėsite. Kietųjų diskų montavimui nereikia nei įrankių, nei varžtų, nei papildomų detalių. Tai skamba kaip tobula montavimo sistema, tačiau iki tokios jai dar labai toli. Diskai tvirtinami juos prispaudžiant atlenkiama galvute. Toks montavimo būdas nėra labai geras, kadangi diskai savo vietoje laikosi pakankamai laivai. Nulūžus galvutei įtvirtinti laikmeną bus neįmanoma.

Laisvas montavimas gali  padidinti disko skleidžiamą triukšmą, deja tam nuslopinti skirtų gumų korpuse nėra. Vienintelės gumos apraiškos korpuso viduje yra ties maitinimo bloko montavimo vieta.

Korpuso priekyje orą įpučia du 120 mm dydžio raudonos spalvos LED apšvietimą turintys ventiliatoriai. Dar vienas tokio paties dydžio, tik jau nešviečiantis ventiliatorius korpuso gale iš korpuso šalina šiltą orą. Tokio arsenalo pakanka, norint efektyviai palaikyti žemas temperatūras korpuso viduje. Ir jeigu to negana, dar du ventiliatorius galite montuoti korpuso viršuje ir vieną apačioje.

Visos korpuse esančios ventiliatorių vietos pritaikytos 120 mm dydžio įrenginiams – čia negalima montuoti nei didesnių, nei mažesnių ventiliatorių. Dėl to negalima naudoti didesnių aušinimo skysčiu sistemų, tokių kaip Corsair H90. Jeigu jau prakalbome apie aušinimą skysčiu, korpuso viršuje arba jo priekyje galima montuoti ir dvigubą radiatorių turinčias aušinimo skysčiu sistemas. Be abejo čia tilps tik 240 mm dydžio modeliai. Norintys procesorių aušinti skysčiu, negalės rinktis bet kurios egzistuojančios aušinimo skysčiu sistemos, tačiau 240 mm radiatorių turinčios sistemos tenkins net ir reiklių entuziastų poreikius. Bet, tai, kad čia netilps H110i GTX tai jau visiškas nukrypimas nuo alfa kelio.

Norintys likti prie aušinimo oru liks labai nusivylę – korpuso suderinamumas su radiatoriais kelia šypsena. Korpuse negalima naudoti didesnio nei 156 mm procesoriaus aušintuvo. Tokie skaičiai mane tiesiog glumina. Corsair galėjo padaryti bet vienu centimetru platesnį korpusą, ir aš jau kalbėčiau apie puikias suderinamumo galimybes. O dabar čia bus sunku įtalpinti net ir standartinį 120 mm Tower tipo aušintuvą.

Corsair turi teisė girtis, jog Spec Alpha turi daugybę dulkių filtrų – jie yra tiek priekyje, tiek apačioje, tiek korpuso viršuje. Tiesa sakant tokių nevykusių dulkių filtrų dar niekad nebuvau matęs. Tai paprasčiausia smulkias skylutes turinti plastmasė! Net neįsivaizduoju, kaip ji gali saugoti korpusą nuo dulkių. Vienintelė medžiaga, kurią sutikčiau matyti filtruojant dulkes yra nailonas, kuri geriausiai stabdo dulkes ir mažiausiai lėtina oro srauto tekėjimą.

Išvados

Jeigu Jūs, kaip ir aš, dabar kremtate batoną su šlapenkę, didelė tikimybė, kad šis korpusas Jums tiks. Jeigu ieškot tiesiog dėžės savo žaidimų kompiuteriui, kuri būtų graži (dėl skonio nesiginčijama), ir kurioje viskas tilptų, Spec Alpha yra teisingas pasirinkimas. Tačiau jeigu esate geležies entuziastas, kuris žino, kaip atrodo brangūs korpusai, svarbu filtrų kokybė, vibracijų mažinimai, vidaus estetikos elementai ir kiti panašūs dalykai, šis korpusas deja yra ne Jums.

Corsair Spec Alpha puikiai įkūnija alfa vyro įvaizdį. Šio korpuso esmė ir prasmė slypi išorėje o ne viduje, taip pat ir alfa vyrui svarbiausia yra būtent įvaizdis. O detaliau paanalizavus išlenda trūkumai. Pavyzdžiui alfa vyras visada turi turėti prašmatnų kostiumą, na ir kas, kad jis pirktas Gariūnuose, lygiai taip pat Corsair buvo svarbu parašyti, kad korpusas turi dulkių filtrus, o kokie jie, tai jau nesvarbu.

Jaučiu, kad gaminant šį korpusą nebuvo siekiama, kad vartotojas patirtų kaifą. Labai trūko įdėtos meilės, noro, kad tam tikra savybė ne tik būtų specifikacijų lape, bet ir teiktų vartotojui džiaugsmą. Ir tai suprantama – už 80 eurų niekas Jūsų niekada karštai nepamylės. Norint pajusti kažkokį gilesnį jausmą reiktų ieškotis korpuso už 150 ar 200 eurų. Tai tarsi pati pigiausia iš mėsos (o ne atliekų ir tualetinio popieriaus) pagaminta šlapenkė – svarbu, kad ant etiketės būtų parašyta aukščiausia rūšis, o jau koks bus skonis niekam neįdomu.

Pagrindinis Corsair Spec Alpha konkurentas yra NZXT Phantom 240. Tai taip pat sunkiai suprantantiems kokio dizaino korpuso jie nori skirtas variantas. Net ir jų trūkumai panašūs – abu siauri, abiejų interjere trūksta gumų, filtrų kokybės ir t.t. Vienintelės išskirtinės savybės – Phantom 240 turi vietą optinių diskų skaitytuvui ir kitiems 5,25 colio įrenginiams, o Spec Alpha gali pasigirti ventiliatorių valdikliu. Tai jau gali nulemti tam tikros dalies pirkėjų pasirinkimą.

Games.lt