2018 gruodžio 17, pirmadienis.   Games.lt naršo: 4   Registruotų vartotojų: 113179
              
El. paštas
Slaptažodis 
Prisimink  
  
Kategorija: PC > Galvosūkių
Sterili abstrakcija
2014-02-22, parašė Valtel
Žaidimo įvertinimas: 9.5, puslapis 1 iš 4

Naissance (pranc.) – gimimas.

Iš „NaissanceE“ nesitikėjau nieko. Pirmieji pamatyti žaidimo eigos paveiksliukai su vienodais, tekstūrų neturinčiais baltais koridoriais didesnių emocijų manyje nesukėlė. Bet jau tada buvo aišku viena. „NaissanceE“ yra išskirtinis. Tai reiškinys, kuriam veikiau priskirtum etiketę „projektas“. Ir nesuklystum, nes iš tiesų šis ant „Unreal Engine 3“ variklio sukamas žaidimas primena didingą meninį eksperimentą, kuriam analogų, bent duotuoju momentu, nesugalvoju. Taip, vis dėlto „NaissanceE“ neišvengiamai turi elementų, pasiskolintų iš kitų žinomų žaidimų, bet kol kas nesiplėsiu. Jei atvirai, nežinau, ar tai desperatiškas pavasario šauksmas, ar tiesiog mano neslepiamas susižavėjimas itin atmosferiškais kūriniais privedė prie to, ko vedamas ir rašau apžvalgą. O rašyti ją sunku, nes žaidimas yra nuostabus. Jis toks nuostabus, kad aš jau beveik nebelaukiu pirmos šių metų pusės hitų ir veikiau dar kartą sužaisiu „NaissanceE“, vien tam, kad sugrįščiau į kolosalų ir didingą jo pasaulį bei vėl pajusčiau TÀ sunkiai žaidimuose beaptinkamą šiltą vienišumo, melancholijos, neapsisprendimo jausmą. Tokį mielą nerimą, kai tamsiais vakarais pasakai sau, jog tai ką žaidi yra gerai, kad to nesinori nutraukt. Visiškas eskapizmas? Veikiau pirmieji tvirti, eksperimentiniai žingsniai link to, kas ateityje turės dar vienos sunkiai pagydomos priklausomybės pavadinimą.



Bet nesugrįšiu. Bent artimiausiu metu. Nesinori bent kiek iškraipyti patirto įspūdžio, todėl tai kol kas pasiliksiu galvoje ir ant pečių. Norėčiau papasakoti apie patirtą įspūdį ir atmosferą, tačiau nerimauju, kad to padaryti gali ir neišeiti. Manau, kad visų įspūdžių, susijusių su „NaissanceE“ nesugebėčiau tiksliai nupasakoti niekam. Bet jei labai reikia, galiu pasakyti, kas sukasi mano galvoje. O sukasi ten „Half-Life 2“.

Nereikia nė klausti, ar prisimenate tą jausmą, kai pirmą kartą atsidarėte traukinių stoties duris ir pamatėte Septynioliktąjį Miestą, kai patekote į mėlynoje prieblandoje skęstantį Nova Prospektą, arba kai pirmą kartą atsidūrėte Citadelėje. Garso ir vaizdo sintezė tokia stipri, kad žaidėją kaip mat išpila prakaitas ir jis pats jaučiasi, lyg dalyvautų kažkokiame didingame projekte. Jis tarsi jaučiasi esąs įpareigotas elgtis atsargiai, kultūringai ir mandagiai. Tiesiog, mėgautis jaučiama atmosfera ir vertinti visa tai, ką žaidimas jam suteikia. Tiesa, „Half-Life 2“, o ir kituose atmosferiškai aukštą kartelę turinčiuose dideliuose žaidimuose, tokie kvapą gniaužiantys epizodai pakankamai greitai baigdavosi ir užleisdavo vietą kruvinoms batalijoms. „NaissanceE“ yra sukurtas vien iš tokių, sunkiai nusakomų momentų ir nors jis yra trumpas, atmintin įsirėžia ilgai. Turbūt, net ne kaip žaidimas, o veikiau kaip meno kūrinys, eksperimentas, projektas. Kažkas, kas nesivaiko pinigų, ko nematysime ant didžiausių žaidimų žurnalų viršelių, tačiau kas tyliai praneša apie tai, kas daugiau besidomintiems žaidimais jau senokai kelia daug emocijų, minčių bei neleidžia ramiai miegoti. „NaissanceE“ įrodo, kad iš pirmo žvilgsnio nyki variklio demonstracija gali būti meno kūrinys. Kad programuotojai gali būti menininkais. Jis galutinai užbaigia visas diskusijas apie tai, ar video žaidimai gali būti menas apskritai. Jei kas nors jums sakys, kad žaidimai negali prilygti didingiausiems kūriniams, parodykite jiems „NaissanceE“.

Sekantis puslapis»  ...

Komentarai: 1-1   
Hoonablee, parašė 2014-02-27 21:16
Reitingas:0
Hoonablee
Shit... Rimtai primena Half Life 2 City 17!  plačiai šypsosi
Cituoti
Komentarai: 1-1   
Tik registruoti vartotojai gali komentuoti. Prisijunkite!